Ilgametė sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Gargždų viltis“ pirmininkė, VšĮ „Revilita“ vadovė ir viena įkūrėjų Rekvita Bagdonienė gargždiškiams žinoma dėl nepailstamo darbo su neįgaliaisiais – nuo jų gyvenimo sąlygų gerinimo iki įvairiausių užimtumo veiklų. Keturių vaikų mama atvira – dirbti su neįgaliaisiais paskatino asmeninės priežastys.

Pirma reakcija – atmetimas

Paklausta kada ir dėl kokių priežasčių pradėjo dirbti su neįgaliaisiais, aktyvi moteris atviravo, kad viskas prasidėjo dar prieš 26 metus, gimus pirmam vaikui.

„Aš pati turiu vaiką su negalia. Dabar jis jau suaugęs žmogus, vaikšto, juda, bet turi protinį atsilikimą. Gimus vaikui nesusivokėme, kad jis kitoks, turintis negalią. Paprastai jauniems tėvams sunku suprasti tokius dalykus, juolab, kad pirmas vaikas ir prieš tiek metų medicininė sistema buvo kitokia, neteikė specializuotos pagalbos, reabilitacijos. Gydytojai kaip ir pastebėjo, bet vis tikėjomės, kad išaugs, pagerės“, – prisiminimais dalinosi pašnekovė.

Rekvita Bagdonienė, turinti logoterapeutės-specialiosios pedagogės išsilavinimą, teigė, kad tėvai ir įtardami, jausdami vaiko negalią, dažnai atmeta tokią tikimybę: „Atmetimas – natūralus procesas. Tėvai išgyvena, iš pradžių nepriima tokios informacijos ir diagnozės.“

Pašnekovė pasakodama apie sūnų džiaugėsi, kad jis turintis neblogus socialinius įgūdžius, muzikuoja, lankydamas muzikos mokyklą dalyvavo įvairiuose konkursuose. Šiemet gavo Gargždų muzikos mokyklos baigimo pažymėjimą: „Esu dėkinga mokytojui Sigitui Stalmokui, kuris pastebėjo mano vaiką, lavino jo muzikinius įgūdžius. Pasiekta labai daug – važiuota į konkursus, renginius prezidentūroje. Nebūčiau rankos spaudusi prezidentams Valdui Adamkui, Daliai Grybauskaitei, jei ne mano sūnus – mano gyvenime daug kitoniškumo įnešė jis ir jo veikla. Nežinau, kaip gyvenimo kelias būtų susiklostęs, jei ne sūnaus gimimas.“

Pamažu sukurta pagalbos sistema

R. Bagdonienė prisimindama darbo su neįgaliaisiais pradžią pasakojo, kad anksčiau Gargžduose nebuvę specializuotos pagalbos teikiančios įstaigos, tik lopšelis-darželis „Naminukas“, kurį lankyti galėjo vaikai su kalbos, regos sutrikimais. Tai paskatino suburti tėvus ir įkurti Sutrikusio intelekto žmonių globos bendriją „Gargždų viltis“, kurią labai palaikė ir inicijavo tuometinė Klaipėdos rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Dalija Šeporaitienė. Šiuo metu bendrija – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ asocijuota narė.

Bendrija „Gargždų viltis“ inicijavo grupės neįgaliesiems „Naminuke“ įsteigimą, vėliau atsirado ir specializuotos klasės, kurios laikui bėgant perkeltos į Gargždų „Kranto“ pagrindinę mokyklą ir veikia iki šiol. Bendrija taip pat buvo viena inicijatorių įsteigti Gargždų socialinių paslaugų centrą, pradėjo glaudų bendradarbiavimą su Gargždų muzikos mokykla.

„Dabar muzikos mokykloje veikia neįgaliųjų skyrius, yra įkurta kapela „Gargždukai“, muzikuoja džiazo trio su Sigitu Stalmoku priešaky. O viskas prasidėjo nuo bendrijos inicijuotos šeštadieninės mokyklėlės, kur rinkdavosi mamos su vaikais. Mes muzikuodavome, turėjome savipagalbos grupę – susirinkdavome, kalbėdavomės, vieni kitus palaikydavome. Taip buvo lengviau, nes tada nebuvo tokios išvystytos sistemos, kokia ji yra dabar – gimus vaikui ir įtarus neįgalumą jis iš karto siunčiamas į ankstyvąją reabilitaciją, kurioje, beje, ir aš dirbu jau 20 metų“, – nuveiktus darbus prisiminė pašnekovė.

Fotografijos parodos atidarymą lydėjo gera nuotaika. S. Ulvikienės nuotr.

Įkūrė VšĮ „Revilita“

15 metų vadovavusi bendrijai „Gargždų viltis“ moteris praėjusiais metais nusprendė, kad atėjo laikas atsitraukti, bet darbo su neįgaliaisiais neatsisakė – dar 2012 m. inicijavo VšĮ „Revilita“ steigimą.

„Esame trys steigėjos šios viešosios įstaigos, kurios vena iš veiklų – darbas su negalią turinčiais žmonėmis. Organizuojame jiems dienos užimtumą. Pradžioje, pabandymui, veiklas vykdydavome du kartus per savaitę, dabar – tris kartus per savaitę po 6 valandas. Užimtumo dalyviai gauna ir maitinimą, ir veiklos turi labai daug – esame visko prisiplanavę. Dirbame ne tik su protinį atsilikimą, bet ir su kitokią negalią turinčiais žmonėmis. Norintieji dar gali prisijungti prie projektinių veiklų, mielai priimsime, tereikia man paskambinti“, – nuoširdžiai kvietė R. Bagdonienė.

Neįgaliesiems dienos užimtume, kuriame dirba dvi vadovės – Sima Ulvikienė ir Daiva Šimuliūnienė, siūlomos meninės veiklos: keramika, dekupažas, mezgimas ir pan.; ugdomi socialiniai įgūdžiai, mokoma gaminti maistą, dalyvaujama edukacinėse išvykose.

„Po insulto viena projekto dalyvių sunkiai valdė ranką, o pradėjus megzti, ranka „palengvėjo“ ir jai kuo puikiausiai sekasi, nors pradžioje netikėjo, kad iš viso pavyks megzti. Kaip ir nedideli dalykai, bet žmogui tai reiškia daug“, – džiaugėsi pokalbininkė.

R. Bagdonienė pasakojo, kad užimtumą lankantys dalyviai yra kaip maža bendruomenė – kartu priima sprendimus, dalinasi nuoskaudomis ir džiaugsmais prie kavos puodelio.

Dienos užimtumo metu padaryti darbeliai parduodami mugėse, internetu, „Revilita“ biure. Gautos lėšos naudojamos išvykoms, pramogoms, maistui – patys neįgalieji, pagal sugebėjimus, sprendžia, kur išleisti pinigus, taip mokosi tvarkyti finansus.

„Prieš užsiėmimus jie važiuoja kartu su vadove į parduotuvę, kad pasimokytų tvarkytis su pinigais, nors tai jiems sudėtinga – lėčiau priima informaciją“, – teigė R. Bagdonienė.

R. Bagdonienė (kairėje) prie pirmųjų šalyje sūpynių neįgaliesiems, įrengtų Gargždų miesto parke. S. Ulvikienės nuotr.

Suteikiama kūrybinė laisvė

Kita „Revilitos“ projekto dalis – vakarinės grupės. Jas lankantys neįgalieji ateina į porą valandų trunkančius užsiėmimus – fotografijos, keramikos. Šios veiklos, anot pašnekovės, nėra pastovios, o vykdomos ciklais: „Turime gabių fotografų, padaryta nemažai nuotraukų, buvome surengę ir darbų parodą. Jie mokosi įvairių dalykų, čia didelis fotografės Simos Ulvikienės nuopelnas, kuri noriai ėmėsi šios veiklos.“

VšĮ „Revilita“ dirba 5 žmonės, užsiėmimų vadovai turi visišką laisvę planuodami kūrybines veiklas – patys sprendžia ar darys muilus ar vels iš vilnos ar ką kitą.

„Aišku, visada pasitariame, kokias veiklas organizuoti, bet leidžiu užimtumo vadovams pasitelkti fantaziją, skatinu naujoves“, – teigė „Revilita“ direktorė.

Veiklas įstaigoje lanko įvairaus amžiaus negalią turintys žmonės – nuo 8 iki 70 metų, bet amžiaus barjero tikrai nesijaučia.

Į veiklas, kaip minėta, visada gali prisijungti negalią turintys žmonės, bet R. Bagdonienė teigė, vis dar susidurianti su žmonių baime: „Ypač vyresnio amžiaus žmonės bijo išjudėti, jie tiek užsisėdėję namie, jiems baisu – nemokės, neišeis, nepritaps. Tos baimės žmogų slegia. Mes kviečiame nors valandai ateiti, apsižiūrėti, kavos atsigerti, pabūti toje aplinkoje, neprivaloma vos atėjus būti visas šešias valandas.“

VšĮ „Revilita“ teikia ir psichologinę pagalbą, veža į kaniterapijos užsiėmimus bei organizuoja kitas paslaugas, kurios brangios, bet lankant užsiėmimus, suteikiamos nemokamai.

Patalpos, kuriose dabar įsikūrusi įstaiga, nėra labai didelės, todėl planuojama ateityje plėstis, kad daugiau neįgaliųjų galėtų lankyti veiklas.

Dienos užimtumo dalyviai – kaip maža bendruomenė. S. Ulvikienės nuotr.

Apdovanojimai – kaip atpildas

Nepaisant veiklų su neįgaliaisiais gausos, R. Bagdonienės vadovaujama įstaiga spėja dirbti ir su sveikaisiais vaikais bei jaunimu, buvo vykdomi ir moterų klubo užsiėmimai.

„Turiu vilties atgaivinti šį projektą, buvo didelis susidomėjimas, bet pamažu prigeso. Reikia tik iniciatyvos ir vėl galėtume susiburti“, – vylėsi grąžinti projektą pokalbininkė.

Įstaiga organizuoja ir vienos dienos stovyklas vaikams, kurios planuojamos ir šią vasarą.

Paklausta, ką veikia laisvu nuo darbo laiku, R. Bagdonienė šypsosi, jo beveik neturinti: „Labai mėgstu jūrą. Važiuojame su vyru gintarauti, tada atitrūkstu, atsipalaiduoju. Knygų skaitymui randu šiek tiek laiko, piešiu fraktalus – tiesiog taip, dėl savęs, dar tik pradžia.“

2007 m. Rekvitai Bagdonienei skirta Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ Metų žmogaus nominacija, o 2016 m. veikliai moteriai įteiktas Gargždų miesto bendruomenės įsteigtas „Tauriosios širdies“ apdovanojimas, kuriuo pagerbiami išskirtiniai Gargždų miesto gyventojai, pasižymintys ne vienkartiniais žygdarbiais, bet nuolatiniu ilgalaikiu darbu dėl kitų.

„Tie apdovanojimai man kaip atpildas už darbą ir labai brangūs. Manau kiekvienam yra malonu būti įvertintam. Netikiu sakančiais, kad jiems tai nesvarbu, širdyje tikrai džiaugiasi“, – teigė pašnekovė.

R. Bagdonienė – „Tauriosios širdies“ laureatė. S. Ulvikienės nuotr.

Sąlygos – gerėja

R. Bagdonienė teigė, kad sąlygos neįgaliesiems gyventi, mokytis, dirbti ir integruotis į visuomenę, Klaipėdos rajone gerėja, bet nuveikti dar yra ką.

„Neįgalieji mokosi integruotose klasėse, kaip ir turėtų būti. Daugėja jiems priskiriamų padėjėjų, dėl to dar daugiau vaikų gali integruotis į visuomenę. Aišku, yra nemažai vietų, nepritaikytų judėjimo negalią turintiems, apie tai ne kartą kalbėta. Tie patys šaligatviai mieste – jais net sveikiesiems nėra patogu vaikščioti. Aplinkos pritaikymas, deja, dar tebėra pradinėje stadijoje“, – sakė R. Bagdonienė.

Tiesa, Gargždų miesto parke bendromis gyventojų pastangomis įrengus pirmąsias šalyje sūpynes neįgaliesiems, buvo keltas klausimas dėl prastos kokybės parko takelių ir į pastabas sureaguota – takeliai sutvarkyti ir su vėžimėliais iki sūpynių privažiuoti dabar paprasta.

R. Bagdonienė džiaugėsi, kad ir visuomenės požiūris į neįgaliuosius pamažu keičiasi: „Prisimenu pirmą išvyką į renginį, kai susirinko apie 15 žmonių grupė, žmonės buvo nustebę, kad yra tiek daug neįgaliųjų mieste. Dabar to nebėra, drąsiai einame, važiuojame į ekskursijas. Aišku, yra ir negatyviai nusiteikusių, ypatingai jei neįgalusis turi kitokią elgesio reakciją – draskosi, daužosi, šaukia, žmonės atkreipia dėmesį, nesupranta, kad tai susiję su emocijomis.“

Pašnekovė teigė, kad susigyventi su žmonių žvilgsniais išmokstama, susitaikoma, bet ne iki galo: „Kiekvienas vaiko amžiaus tarpsnis turi savų niuansų. Tėvai lygina juos su kitais, jiems paaugus, pagalvoja, kad vaikas galbūt jau šeimą būtų sukūręs, mokslus pabaigęs. Būna momentų, kai klausi savęs – Kodėl man taip? Už ką? Manau, iki galo sunku susitaikyti su vaiko negalia, nes tai – sudėtingas procesas.“

Pokalbininkė mano, kad tėvai vaikams nuo mažens turėtų aiškinti, kad yra kitokių žmonių: „Vaikai priima neįgaliuosius, labiau integruotoms klasėms priešinasi tėvai – bijo, kad galbūt jų vaikas ims negerą pavyzdį, pradės elgtis netinkamai – kandžiotis, draskytis ir pan. Galbūt kiti tėvai nori izoliuoti savo vaikus nuo neįgaliųjų, tačiau kartu augdami vaikai pripranta, žino kaip su jais elgtis.“

Norintys padėti neįgaliems, kviečiami prisijungti prie savanoriškų veiklų – padėti stovyklose ir panašiai. Pašnekovė taip pat ragina nebijoti prie neįgaliųjų prieiti, paklausti ar reikia pagalbos, jei mato, kad kažkas ne taip: „Suprantu, kad žmonės nežino, kaip elgtis, bet reikia reaguoti paprastai – kaip bendraujame tarpusavyje, taip kalbėti ir su jais.“

„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.

SRT finansuojama rubrika „Čia – mano kraštas"