Mano Gargždai



Kada privaloma dėtis kaukę ir kas bus, jei nutvers be jos: patikrinimus atliks daugiau institucijų

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
© „Camelia“ © „Camelia“

Kilusi painiava dėl kaukių ar kitų veido apsaugos priemonių naudojimo iki galo nėra aiški nei verslui, nei gyventojams, net ir pačios Sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimai – lakoniški. Kol verslas rizikuoja už neatsakingus klientus gauti 1500–6000 eurų baudas, patys gyventojai rizikuoja daug mažiau. Darbe privalu klausyti darbdavio – kitu atveju žalą tektų atlyginti darbuotojui.

 

Dabartinė kaukių dėvėjimo tvarka „išmėtyta“ dešimtyse operacijų centro vadovo sprendimų, kurie dažnai keičiami, kartais per naktį. Dėl kaukių dėvėjimo kyla įvairių nesusipratimų. Tuo metu įstaigos yra atsakingos, kad sukontroliuotų ne tik kaukių dėvėjimą, bet ir visų kitų reikalavimų vykdymą.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė pripažino, kad už operacijų vadovo sprendimuose nustatytų sąlygų įgyvendinimą atsakingi paslaugų teikėjai, ir jiems gyventojų neatsakingumas gali kainuoti nuo 1500 iki 6000 eurų.

Tačiau „Delfi“ kalbinti teisininkai vertina, kad ir gyventojai, jei nusiimtų kaukę, gali gauti baudą.

Kontroliuoti, kaip įstaigose laikomasi ne tik kaukių dėvėjimo, bet ir visų kitų reikalavimų, operacijų vadovas Arūnas Dulkys rugpjūčio 17 dieną pavedė aibei institucijų: savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Nustačius pažeidimus, institucijoms nurodyta pradėti administracinių nusižengimų teisenas.

 

Kaip kaukės dėvimos atviroje erdvėje?

Atviroje erdvėje prievolės kaukių dėvėti nėra – kaukės tik rekomenduojamos. Netgi jei vyksta renginiai, kuriuose gali dalyvauti ir asmenys be galimybių paso – juose kaukių dėtis neprivaloma.

„Rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), jei neišlaikomas 2 metrų atstumas“, – dėsto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Lygiai tokia pati rekomendacija galioja ir renginiuose, kurie organizuojami tik asmenims, turintiems galimybių pasą.

Ministerija neišskiria, kad kaukių reikėtų netgi atvirose erdvėse organizuojamų renginių personalui.

 

Uždarose patalpose – dažniausiai privalomos

Uždarose patalpose, su retomis išimtimis, kaukės tebėra privalomos, net jei neteikiamos kontaktinės paslaugos – įskaitant laiptines, koridorius ir pan., paaiškina ministerija.

„Visose viešose uždarose vietose, kur yra kitų žmonių, kaukės privalomos“, – rašoma SAM komentare.

Kaukes būtina dėvėti užeinant į valstybines įstaigas, institucijas, taip pat jos lieka privalomos viešajame transporte, taksi, naudojantis pavežėjimo paslaugomis, patvirtino ministerija.

Jei įmonė priima visus klientus – ir turinčius, ir neturinčius galimybių paso – kaukės lieka privalomos paslaugoms, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvėse, turgavietėse ir kitose prekybos vietose, taip pat laisvalaikio ir pramogų vietose, pvz., lošimo namuose (kazino), lošimo automatų ar bingo salonuose, renginių vietose, kino teatruose, o taip pat viešbučiuose ir kitose apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose. Įstaigos privalo teikti informaciją apie būtinybę uždarose erdvėse dėvėti kaukes.

Restoranų, kavinių, barų viduje, kur galima lankytis ir be galimybių paso, kaukės taipogi privalomos. kaukę privaloma dėvėti tuo metu, kai nesėdima prie stalo, nurodoma operacijų vadovo sprendime.

„Kaukės privalomos visais atvejais, kai verslas aptarnauja visus klientus – t. y. be galimybių paso ir su juo. Kaukės rekomenduojamos tik atvirose vietose organizuojamiems renginiams. Taip pat kaukės labai rekomenduojamos turintiesiems individualią sunkios ligos riziką, pvz., turintiesiems lėtinių sunkių ligų, nėščiosioms ir kt.“, – išimtis išskyrė SAM.

Tad praktiškai, dažniausiai uždarose patalpose kaukės lieka privalomos, nebent įstaiga priima tik asmenis, turinčius galimybių pasą.

„Jei verslas aptarnauja tik klientus, turinčius galimybių pasą, tokiu atveju kaukės – rekomenduojamos“, – teigiama SAM komentare.

Už reikalavimų nesilaikymą administracinė atsakomybė taikoma paslaugos teikėjui, o baudos dydis siekia nuo 1500 iki 6000 eurų.

 

Darbe – rekomenduojamos, jei paslaugos kontaktinės – privalomos

Darbo vietose, kur netenka tiesiogiai bendrauti su klientais, pvz., gamyklose, biuruose, kaukes galima nusivilkti, jei tą leidžia darbo vietos taisyklės – mat darbdaviai gali paisyti SAM rekomendacijų ir kaukių reikalauti.

„Kaukės neprivalomos, tačiau rekomenduojamos, jei darbo vietoje dirba persirgę, pasiskiepiję, periodiškai besitestuojantys darbuotojai“, – nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Tuo metu operacijų vadovas A. Dulkys yra įtvirtinęs prievolę dėvėti kaukes darbuotojams tose įstaigose, kur teikiamos įvairios kontaktinės paslaugos.

Pirmiausia, tai apima renginius aptarnaujantį personalą: kino teatro, profesionaliojo scenos meno įstaigų, kitų komercinių ir nekomercinių kultūros, pramogų, sporto renginių, švenčių, mugių, festivalių ar kitų tam tikrą laiką trunkančių organizuotų žmonių susibūrimų viešoje vietoje, iš anksto nustatytu laiku (išskyrus asmenines šventes).

Uždarose erdvėse esančių parduotuvių, turgaviečių ar kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietose, lošimų namuose (kazino), lošimo automatų, bingo salonų darbuotojai privalo kaukes dėvėti. Taip pat ir išvykose dirbantys darbuotojai, turi vengti kontaktų, uždarose erdvėse dėvėti kaukes.

Kaukes dėvėti darbuotojus turi įpareigoti ir viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, barai, naktiniai klubai, kitos pasilinksminimo vietos. Darbuotojai, kur privaloma, turi dėvėti būtent medicinines veido kaukes, arba respiratorius.

Ugdymo įstaigos taipogi yra įpareigotos, kad vyresni nei 6 metų asmenys dėvėtų kaukes. Kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, ugdomiems pagal pradinio, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas. Kaukių nereikia asmenims sportuojant, veiklų, kurių negalima atlikti būnant su kauke, vykdymo metu.

Visuomet išimtis taikoma neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei – šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį.

 

Jei bauda dėl darbuotojo kaltės – darbdaviai gali išsireikalauti

„Sorainen“ Darbo teisės komandos vadovė Agnietė Venckienė patikina, kad darbuotojai daug pasirinkimų dėl kaukių neturi – privalo vykdyti darbdavio nustatytas taisykles.

„Net jeigu darbdavys atitinka reikalavimus ir veiklą vykdo tik su galimybių pasu, tam tikrais atvejais darbuotojams vis tiek gali būti taikomas reikalavimas dėvėti kaukę. Net jeigu iš SAM pusės tai tėra rekomendacija, darbdavys gali nustatyti tokią pareigą. Jeigu darbuotojas nesutinka, o jam pareiga dėvėti kaukę buvo aiškiai iškomunikuota, gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Tai reiškia, kad darbuotojas gali būti laikomas pažeidęs savo darbo pareigas – t. y. jo prašoma pasiaiškinti, kodėl taip yra, ir jei pasiaiškinimas netenkina, darbdavys gali duoti įspėjimą, o pasikartojant tokiam elgesiui, galėtų ir atleisti iš darbo be jokios išeitinės kompensacijos ar papildomo įspėjimo“, – įspėja A. Venckienė.

Jei darbuotojas kategoriškai atsisako dėvėti kaukę, jo priversti negalima. Teisininkė vertina, kad galima būtų svarstyti darbuotoją nušalinti nuo darbo jam nemokant atlyginimo, jei nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

Kas būtų, jei dėl darbuotojo kaltės darbdavys dėl kaukės nedėvėjimo gautų baudą?

„Darbo kodeksas numato materialinę darbuotojų atsakomybę. Pagal Darbo kodeksą, jeigu darbuotojas pažeidžia savo darbo pareigas, nors jam aiškiai iškomunikuota, kad jis privalo dėvėti kaukę, bet jei jis jos nedėvi, ir būtent todėl dėl darbuotojo kaltės įmonė patiria žalą, tai yra, gauna baudą – yra galimybė reikalauti, kad darbuotojas tą žalą atlygintų. Ne visais atvejais tai paprasta. Kai žalos dydis viršija darbuotojo vieno mėnesio vidutinį atlyginimą, tarkime, jei įmonė gautų maksimalią 6000 eurų baudą, ją reikėtų prisiteisti kreipiantis į darbo ginčų komisiją, nes vienašališkai darbdavys visko išskaičiuoti negalėtų“, – paaiškina A. Venckienė.

Ji paaiškina, kad darbuotojų atlyginamas žalos dydis yra ribotas – 3 mėnesių jo vidutinis atlyginimas, o jei žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – 6 mėnesių.

„Bet jei yra tyčia padaryta žala, tai gali būti ir neribota, nepriklausomai nuo to, kiek darbuotojas uždirba. Aišku, kai vyksta ginčai, darbo ginčų komisija ir teismas gali savo nuožiūra sumažinti sumą, kurią turės kompensuoti darbuotojas, atsižvelgiant į finansinę padėtį, kaltės laipsnį ir kt. Bet jei kaukės nedėvėjimas yra tyčinis, piktybinis darbuotojo elgesys, žalą galima išieškoti, tik tą reikia tinkamai fiksuoti ir dokumentuoti“, – pažymėjo teisininkė.

 

Teisininkė vertina, kad ir kaukę nusiėmę gyventojai galėtų gauti baudą

Nors šalyje ir nėra karantino, gyventojai vis tiek turi paisyti sveikatos srities teisės aktų – už jų nesilaikymą numatyta administracinė atsakomybė, vertina „Sorainen“ ekspertė A. Venckienė.

„Jeigu traktuotume, kad gyventojo pažeidimas sukėlė pavojų išplisti pavojingoms arba ypač pavojingoms užkrečiamoms ligoms ir padarytas esant ekstremaliai situacijai, tai asmenys gali gauti baudą nuo 500 iki 1500 eurų. Bet aišku, tą baudą turėtų skirti pareigūnai – nėra taip, kad parduotuvės ar restorano atstovai galėtų patys kažką padaryti. Bet pareigūnams užfiksavus, galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė“, – vertina A.Venckienė.

Tačiau jei kaukės nedėvėjimas nesukėlė didelio pavojaus išplisti pavojingai ligai, tarkime, jei asmuo persirgęs, pasiskiepijęs ir pan., tuomet labiau tikėtina bauda nuo 60 iki 140 eurų, arba įspėjimas.

„Baudos dydis labai priklausytų nuo situacijos aplinkybių, elgesio pavojingumo. Tikriausiai skirsis kaukės nedėvėjimas, kai yra simptomų turintis žmogus, ir kai žmogus, kuris gerai jaučiasi, neserga“, – sako A. Venckienė.

Anot jos, operacijų vadovo įsakymo nesilaikymas irgi yra pažeidimas, kadangi administracinių nusižengimų kodekse numatyti „kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų“ pažeidimai.

Šiuo metu A. Dulkio įsakymuose apibrėžta pareiga tam tikrais atvejais lankytojams ar klientams dėvėti kaukes.

„Ministras įpareigoja asmenis tam tikrais atvejais dėvėti kaukes. Teoriškai šio reikalavimo nesilaikymas galėtų būti baudžiamas. Praktikoje tai būtų sudėtinga, nes turėtų dalyvauti pareigūnas, surašyti protokolą, o parduotuvėse nėra pareigūnų, kurie galėtų fiksuoti pažeidimą. Bet pareigūnams užfiksavus tokį pažeidimą, galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė ir skiriama bauda“, – vertina A. Venckienė.

 

Vainienė: atsakingi esame mes

Prekybininkų atstovė R. Vainienė pripažįsta, kad sudėtinga užtikrinti operacijų vadovo sprendimus, kai atsakomybė padalinta neproporcingai paslaugų teikėjams, ir jų gavėjams.

„Yra sudėtinga užtikrinti. Siūlėme, kad atsakomybę reikėtų dalintis, ją paskirstyti, ypač nuo rugsėjo 13 dienos, kuomet ir parduotuvėse bus reikalingi galimybių pasai. Bet pagal teisės aktus, kuomet yra ekstremali situacija, mums paaiškino, kad tuo atveju už reikalavimų vykdymo užtikrinimą atsakingas yra ūkio subjektas, vykdantis ūkinę, komercinę, ekonominę veiklą“, – nuogąstauja R. Vainienė.

Ji pripažįsta, kad atskirą pažeidimą padaręs asmuo ko gero taipogi neišvengtų atsakomybės, pvz., jei suklastotų galimybių pasą.

„Bet kad parduotuvės viduje kaukes dėvėtų žmonės, laikytųsi kitų reikalavimų – atsakingi veiklos vykdytojai, patys prekybininkai“, – paaiškino R. Vainienė.

 

Nerekomenduoja tos pačios kaukės naudoti kelis kartus, o išmesti reikia įdėtą į maišelį

Sveikatos apsaugos ministerija pastebi, kad kaukių dėvėjimo standartai dažnai yra pernelyg laisvai interpretuojami

„Kaukės turi būti keičiamos po kiekvieno panaudojimo, nerekomenduojama jų naudoti pakartotinai. Taip pat kaukę privalu pakeisti kita, kai ji sudrėksta. Panaudotą kaukę privalu įdėti į polietileno maišelį ir išmesti į atliekų talpą. Nusiėmus kaukę, būtina nusiplauti rankas su muilu, neliesti kaukės išorinio paviršiaus“, – rašoma SAM komentare.

 

Kaip kaukių dėvėjimą apibrėžia teisės aktai?

Šiuo metu atskiri įpareigojimai dėvėti kaukes įrašyti ne įstatyme, ne Vyriausybės nutarime, bet ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo Arūno Dulkio sprendimuose.

Civilinės saugos įstatyme reglamentuota, kad ekstremalią situaciją skelbia ir operacijų vadovą skiria Vyriausybė. Įstatyme taip pat rašoma, kad šalinant ekstremalios situacijos padarinius, gali būti laikinai apribotos įvairios laisvės: ūkinės veiklos laisvė, viešųjų administracinių paslaugų teikimas, asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ar būsto neliečiamumo teisės.

Šiuo metu tebegalioja paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, tačiau Vyriausybės nutarime, kuriuo ji paskelbta, apie kaukių prievolę gyventojams nė neužsimenama.

Čia teįrašyta vienintelė rekomendacija: „Rekomenduoti ūkinės veiklos vykdytojams ir valstybės įstaigoms ir institucijoms, kitiems viešojo administravimo subjektams reglamentuojant darbo organizavimo procesus numatyti nuostatas dėl nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukių, respiratorių ar kitų priemonių) dėvėjimo uždarose erdvėse“.

Tačiau yra nustatytos ūkinės veiklos apribojimo priemonės, kurios aktualios įstaigoms ar paslaugų teikėjams – nurodyta, kad jie turi užtikrinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas, kitus visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir kitus susijusius reikalavimus, kai aptarnaujami asmenys, neturintys galimybių paso.

Kaukių dėvėjimą ir kitas saugumo priemones šalyje apibrėžiančiuose operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimuose jau įrašyti ribojimai ir įstaigų lankytojams, ir įstaigoms – kad kaukes numatytais atvejais dėvėtų įstaigų darbuotojai, lankytojai.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 121 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,