Vis daugiau viešojo maitinimo įstaigų pasiskelbia priimančios tik galimybių pasus turinčius klientus. Rugpjūčio 24 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo 549 tokios maitinimo sektoriaus įmonės, Klaipėdos regione – apie 70.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 34 Klaipėdos, 24 Palangos ir 14 Neringos paslaugų įmonių jau pasiskelbė dirbančios tik su galimybių pasais.

Maitinimo įstaigos, kurios aptarnauja klientus tik su galimybių pasais, gali neriboti žmonių skaičiaus prie staliukų, teikti maitinimą savitarnos principu, o veido kaukių dėvėjimas tampa tik rekomendacinis.

Jei lankytojai priimami ir be galimybių pasų, prie staliuko uždarose patalpose leidžiama būti ne daugiau nei 2 asmenims, atvirose – ne daugiau nei 5 (išskyrus šeimos narius ir vieno namų ūkio narius). Taip pat turi būti laikomasi 2 metrų distancijos.

Vyriausybė jau nusprendė, kad nuo rugsėjo 13 dienos kavinių viduje klientai galės lankytis tik su galimybių pasais.

Nelaukti rugsėjo vidurio nusprendusių „Vakarų ekspreso“ kalbintų kavinių savininkai džiaugiasi savo sprendimu, tačiau sulaukė priekaištų ir pasipiktinimų srauto iš tvarkai valstybėje nepritariančių asmenų.

Sulaukė grasinimų

Viena pirmųjų apie sprendimą po rugpjūčio 16 dienos dirbti tik su galimybių pasus turinčiais klientais oficialiai pranešė Klaipėdos rajone, Agluonėnuose, įsikūrusi kavinė „Agluona“. Iš karto po to kavinė sulaukė lavinos neigiamų komentarų socialiniuose tinkluose. Kavinės savininkus dėl tokio sprendimo užsipuolė internautai, dažniausiai naudojantys anonimines anketas.

Praėjusią savaitę „Agluonos“ savininkė Petrė Račkauskienė atviravo, kad ne tik sulaukė gausybės neigiamų komentarų, bet ir skambučių su grasinimais. Tačiau verslininkė spaudimo nepabūgo ir dėl savo sprendimo nesigaili. Tiesa, pripažįsta, kad neigiamos reakcijos ir perdėtas dėmesys išvargino.

„Šiandiena mums yra labai gerai, džiaugiamės, yra labai didelių pliusų. Sulaukėme labai didelio palaikymo, gerų žmonių. Šeštadienį buvo gausu svečių, provokatorius labai nuvylėme“, – teigė P. Račkauskienė.

Tačiau ji sako, kad spaudimą buvo nelengva atlaikyti.

„Važiavo kažkokie žmonės, gal net pasamdyti, fotografavo, provokavo, mėtė įvairias replikas, tačiau mes į tai nesivėlėme“, – paskutinių dienų įvykius pasakoja P. Račkauskienė.

Ji įtaria, kad galbūt buvo sąmoningai siekiama „Agluonos“ pavyzdžiu parodyti, kad laikytis tvarkos ir įstatymų verslui nėra naudinga.

Tačiau nepavyko.

„Iš tikro yra lengviau, „fainesni“ žmonės renkasi“, – sako P. Račkauskienė.

Kelia įtampą

Įdomu tai, kad su „Agluonos“ istorija siejamas Klaipėdos rajone išrinktas Seimo narys Petras Gražulis, kuris garsėja savo aktyvia pozicija dėl skiepų ir su pandemija susijusių valdžios sprendimų.

Pats Seimo narys nemato sąsajų tarp to, kas vyksta „Agluonoje“, ir jo veiklos.

„Aš nei „vakseris“, nei „antivakseris“, tačiau manau, kad kavinė dėl tokio sprendimo prarado dalį klientų“, – sako P. Gražulis.

Nepamiršdamas pridėti, kad jis lyg ir žino, kad „Agluonos“ savininkai yra konservatoriai.

Seimo narys mano, kad dar yra galimybė, jog būtų atšauktas jau priimtas sprendimas nuo rugsėjo 13 dienos plačiai taikyti galimybių pasą naudojantis įvairiomis paslaugomis. Ši tema turėtų būti aktuali ir Vilniuje rugsėjo 10 dieną organizuojamame mitinge.

Verslininkai kaip tik ir įtaria, kad dabar yra ieškoma būtent neigiamų pavyzdžių, kad kavinės, veikiančios tik su galimybių pasais, pakeistų savo sprendimą ar užsidarytų. Tuomet tai būtų galima panaudoti kaip papildomą argumentą bandant oponuoti Vyriausybei ir jau priimtiems sprendimams.

„Aš turiu pasiūlymą. Lyginėmis dienomis į kavines įleisti su galimybių pasais, nelyginėmis – be galimybių paso“, – rėžia P. Gražulis.

Jis mano, kad taip kavinės turėtų daugiau klientų.

Džiaugiasi ir darbuotojai

Gargžduose įsikūrusios kavinės „Lijo“ direktorė Daina Šatkienė taip pat džiaugiasi sprendimu nelaukiant rugsėjo 13 dienos pradėti dirbti su galimybių pasu.

„Turime daug banketų, ir šiuo metu, kai kalbame, pietauja 16 žmonių kolektyvas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė D. Šatkienė.

Anot jos, jei būtų įleidžiami visi žmonės, tai toks banketas nebūtų galimas.

„Aišku, buvo viena kita pikta replika, žmonių, kurie išeina, bet tai vos keli vienetiniai atvejai iš šimto“, – pažymi D. Šatkienė.

Anot jos, nors dalis klientų ir prarandama, tačiau dirbti su galimybių pasu yra smagiau, nes nereikia kaukių. Tuo džiaugiasi ne tik lankytojai, bet ir personalas.

„Taip jaukiau, žmonės laisviau jaučiasi, tas sprendimas tikrai geresnis“, – neabejoja savo pasirinkimu D. Šatkienė.

Ji džiaugiasi ir visuomenės sąmoningumu, nes pati matė, kokia eilė buvo visą dieną norinčiųjų pasiskiepyti per savaitgalį vykusią Gargždų gimtadienio šventę.

„Gal valstybės taktika ir pasitvirtins“, – viliasi D. Šatkienė.

Tiesa, Vakarų Lietuvos regionas dar atsilieka nuo Lietuvos vidurkio pagal imunizacijos lygį, tačiau verslininkai mano, kad pasiskiepijusių žmonių sparčiai daugės. Svarbu ir tai, kad tie, kurie tik dabar skiepijasi, rugsėjo viduryje jau galės turėti galimybių pasą.

Teiraujasi ir telefonu

Restoranas „Meridianas“ sprendimą dirbti tik su galimybių pasu priėmė nuo praėjusio penktadienio.

„Žmonės domisi, teiraujasi, skambina net iš anksto telefonu, aiškinasi situaciją, nes yra įvairių atvejų, kai jau pasiskiepijo, bet dar neturi galiojančio paso“, – „Vakarų ekspresui“ sakė „Meridiano“ vadovas Gediminas Gudavičius.

Anot jo, tikrai atsirado daugiau darbo, nes reikia tikrinti galimybių pasus, europinius sertifikatus, testus, yra ir daugiau dokumentų, kurie patvirtina, kad žmogus turi imunitetą. Todėl reikia viską atsakingai sužiūrėti, nes, padarius klaidą, įmonei gresia bauda, kuri gali siekti ir 6 000 eurų.

„Meridianas“ galimybių pasui nuskaityti naudoja elektronines priemones, todėl klaidų ar manipuliacijų tikimybė mažėja.

„Meridianą“ apsispręsti dirbti su galimybių pasu taip pat paskatino būtent būtinybė organizuoti užsakomuosius banketus.

„Neužsiregistravę mes tiek žmonių nebūtume galėję priimti“, – sako G. Gudavičius.

Jis sutinka, kad tam tikras lankytojų srautas atkrenta, tačiau sako, kad tikrai nesulaukė neigiamos bangos pasipiktinimų ar komentarų.

Nesupranta pasipiktinimo

Pereinamuoju laikotarpiu sprendimą dirbti su visais klientais priėmusio Klaipėdos restorano „Juodasis vilkas“ savininkė Daiva Griciūnienė sako, kad dėl pandeminės situacijos restoranas dirba tik puse pamainos, o pirmadienį ir antradienį visiškai uždarytas.

Taip pat ji visiškai uždarė savo antrą restoraną Klaipėdos rajone, Karklėje, prie jūros.

„Tačiau visiškai nepanikuoju, seku situaciją ir laukiu, kas bus“, – sako D. Griciūnienė.

Anot jos, nors restorane nereikalauja, žmonės vis tiek ateina ir rodo galimybių pasus.

„Susidaro nuomonė, kad beveik visi lankytojai turi pasus, o antivakseriai restoranuose nesilanko“, – pastebi D. Griciūnienė.

Ji sako, kad jei ateitų koks antivakseris, ji tikrai jį priimtų, pasodintų net prie atskiro stalo.

„Dar šiltas oras, daug žmonių sėdi lauke“, – sako D. Griciūnienė.

Lankytojams lauke taikomi švelnesni ribojimai nei patalpų viduje. Prie vieno stalo lauke be galimybių paso gali sėdėti iki 5 žmonių.

„Taip, banketų atsišaukė, esame senas šeimos restoranas“, – verslo praradimus vardina „Juodojo vilko“ savininkė.

Ji ramiai laukia rugsėjo 13 dienos ir yra pasirengusi dirbti su galimybių pasais.

„Apskritai verslo praradimai yra labai dideli, net nenoriu apie tai kalbėti“, – sako D. Griciūnienė.

Maitinimo verslui didesnė problema yra jau antrus metus besitęsianti pandemija ir jaučiasi, kad verslininkai bei savininkai yra pavargę nuo nesibaigiančių ribojimų ir nežinomybės dėl ateities.

Nieko nediskriminuoja

Nors „Juodasis vilkas“ nediskriminuoja nė vieno lankytojo ir visus priima, tačiau D. Griciūnienei keistai atrodo, kad nesiskiepija jauni trisdešimtmečiai žmonės, kurie yra potencialūs kavinių lankytojai.

„Ativakserių judėjimas yra jaunų ir ypač nenorinčių dirbti žmonių judėjimas“, – kategoriška D. Griciūnienė.

Ji mano, kad taip žmonės atranda tik dar vieną pretekstą nieko nedirbti.

Galimybių pasus turi

Kavinės „Senosios Hansos“ savininkas Ramūnas Pocevičius sako, kad kavinė Klaipėdoje nuo kitos savaitės jau dirbs tik su galimybių pasais.

„Turime objektą Palangoje, kur vyksta koncertai, ten jau dirbame su galimybių pasais, žmonės pasus turi, daug žmonių turi“, – pastebi R. Pocevičius.

Anot jo, artėja Rugsėjo 1-oji, kavinės tikisi antplūdžio, todėl ir nesinori, kad būtų ribojimai sodinti tik po du žmones prie staliuko.

„Į ateitį žiūrime optimistiškai“, – „Vakarų ekspresui“ sakė R. Pocevičius.

Lūkesčiai skirtingi

Tačiau ne visi verslininkai tokie optimistiški. Nors akivaizdu, kad dauguma verslininkų, nepriklausomai nuo to, kaip pasirinko dirbti pereinamuoju laikotarpiu iki rugsėjo 13 dienos, jau susitaikė su tuo, kad teks dirbti su galimybių pasais.

Dabar jie savo verslo perspektyvas sieja su tuo, kokia dalis žmonių pasiskiepys, gaus galimybių pasus ir galės laisvai lankytis kavinėse.

Bet kokiu atveju pandeminiai ribojimai turės įtakos verslui. Todėl lieka atviras klausimas - ar bus kompensuojami nuostoliai.

„Vakarų ekspreso“ kalbinti verslininkai išreiškė prielaidą, kad galbūt valdžia siekia savotiškai gudrauti. Leisdama dirbti verslui su galimybių pasais bando nusimesti nuo savęs verslo nuostolių kompensavimo naštą.

Kai kurie pajūrio maitinimo įstaigų savininkai jau buvo spėję pajusti pandeminių išmokų naudą. Ypač tai aktualu kurortiniame pajūryje, kur ne sezono metu lankytojų ir taip ženkliai sumažėja, todėl gauti išmokas ir nedirbti buvo net pelningiau, nei dirbti žiemą.

Trikdo antivakseriai

Nesitikėjo verslininkai susidurti ir su kita problema. Tai antivakserių puolimas ir neigiamos reakcijos į jų sprendimą dirbti su galimybių pasais. Vieni tą problemą sprendžia tiesiog garsiai nesiviešindami ir tyliai dirbdami, taip nenukreipdami ugnies į save.

Kiti rado savų sprendimų. Vienas iš tokių - kai panaikinama galimybė palikti komentarus po įrašais socialiniuose tinkluose.

„Jei į kavinę ateina antivakseris ir negali pavalgyti, tai tiesiog išeina su nepatenkintu veiduku, o socialiniuose tinkluose labai sunku suvaldyti besiliejančio purvo bangą“, – sakė „Vakarų ekspreso“ pašnekovas.