Šią savaitę planuojama atsisakyti daug prieštaringų įvertinimų sulaukusio ir visuomenę suskaldžiusio galimybių paso. Ar tai bus padaryta, paaiškės jau šį trečiadienį, Vyriausybės posėdžio metu.

Tiesa, net ir sustabdžius galimybių paso taikymą, tam tikri ribojimai išliks. Seimo narė Jurgita Sejonienė pasakojo, kad be galimybių paso yra ir daugiau priemonių, padėsiančių veiksmingai kontroliuoti sergamumą.

„Jau ir dabar yra priemonių be galimybių paso. Tai ir privalomas kaukių ar netgi respiratorių dėvėjimas renginiuose, reikalavimai parduotuvėms, renginiams dėl ploto, dėl atstumų ir panašių dalykų. Tos priemonės galioja ir su jomis yra viskas gerai. Dabar susirgimų skaičiai ypatingai dideli ugdymo ir švietimo įstaigose, todėl, matyt, kitos priemonės turėtų būti nukreiptos būtent į jas“, – portalui Delfi.lt sakė J. Sejonienė, patikslinusi, kad į švietimo bei ugdymo įstaigas nukreiptos priemonės, kurioms bus skiriamas didžiausias dėmesys, būtų ilgesnės moksleivių atostogos ir trumpas nuotolinis mokymas.

Kai kurie rajonai, anot parlamentarės, jau ir dabar yra sustabdę neformalųjį švietimą ir palikę nuotolinį, kiti net ir perėję į nuotolinį mokymą.

Pasidomėjus, ar planuojama, atsisakius galimybių paso, dar labiau griežtinti reikalavimus parduotuvėse, pvz., klientams dėvėti respiratorius, J. Sejonienė sakė: „Reikalavimą dėvėti respiratorius aš suprantu renginiuose. Tai yra nebūtinoji veikla ir vis tiek juose nėra tokio masiškumo, kaip parduotuvėse. Jeigu būtų reikalavimas dėvėti respiratorius ir parduotuvėse, būtų labai sudėtinga užtikrinti jo laikymąsi“.

Pasak pašnekovės, apskritai parduotuvėse situacija yra pagerėjusi: daugiau klientų dėvi kaukes teisingai, taip, kad jos dengtų nosį ir burną.

„Bet, jeigu reikėtų parduotuvėse respiratorių, tai sukeltų didelį pasipiktinimą, nes jie yra brangesnė priemonė. Visiems juos įsigyti būtų sudėtinga. Be to, šiuo metu respiratorių prieinamumas yra prastesnis negu kaukių. Taigi dėl paties įgyvendinimo sudėtingumo tai galėtų būti rekomendacija, bet ne privalomumas“, – paaiškino Seimo narė.

J. Sejonienė abejojo ir tuo, ar reikėtų kažkaip kitaip nustatyti vienam klientui tenkančio ploto reikalavimus.

„Reikalavimai plotui yra ne kartą koreguoti ir, manau, kad tokie, kokie yra dabar, yra protingi. Tik vėlgi reikėtų apeliuoti į prekybininkų sąžiningumą, kaip jie užtikrina to laikymąsi, nes ne visose parduotuvėse tai daroma, todėl tą reikėtų vėlgi kontroliuoti“, – svarstė pašnekovė.

J. Sejonienė sakė, kad dirbtinai stabdyti planinių gydymo paslaugų, kaip tai buvo daroma 2020 metų pavasarį, neplanuojama.

„Bet tai gali tiesiog natūraliai atsitikti dėl didelio sveikatos priežiūros įstaigų apkrovimo, jeigu būtų daug tokių COVID-19 pacientų, kuriems reikėtų hospitalizacijos. Tada natūraliai triktų galimybės teikti kitas planines paslaugas, bet kol kas tokių požymių nėra.

Taip, poliklinikose, pas šeimos gydytojus yra sudėtinga situacija dėl didelio lengvų atvejų skaičiaus, nes žmonėms reikia ir nedarbingumo, ir pan., bet tai – laikina“, – ramino pašnekovė.

Pasiteiravus, kodėl galimybių pasą norima atšaukti būtent dabar, kai sergamumas yra ypač didelis, J. Sejonienė atsakė: „Aplinkybės dabar tokios, kad sergančiųjų labai daug. Serga ir vakcinuoti žmonės, aišku, lengviau, jie miršta rečiau. Bet dėl tokio didelio sergamumo panašu, kad ši priemonė nebeveikia. Mano žiniomis, tai vakcinacijos nelabai veikia. Iš esmės tos priemonės, dėl kurių buvo kurtas galimybių pasas, yra įvykdytos, o dabar, ar yra didelės prasmės jį turėti, mokslininkai išsakė nemažai savo nuomonių. Ne visi vertina, kad ta priemonė išsisėmusi ir baigtina. Apie tai vyks diskusija Vyriausybėje, bet, kaip suprantu, linkstama prie to, kad laikas jo atsisakyti“.

Pasitikslinus, ar galimybių pasas įvestas, siekiant paskatinti vakcinuotis neapsisprendusią visuomenės dalį, J. Sejonienė sakė, kad taip: „Ir galimybių pasas tai puikiai padarė. Statistikos departamento duomenys rodo, kad po galimybių paso įvedimo vakcinacija suintensyvėjo“.

Nepaisant to, kad galimybių pasas gali būti atšauktas, o dauguma žmonių šiuo metu koronavirusu serga palyginti lengvai, pašnekovė mano, kad dar anksti skelbti pandemijos pabaigą.

„Tikrai kol kas nežinia, kokia bus tos pačios omikron atmainos dinamika. Atsiranda naujos atmainos. Taip sakau, remdamasi mokslininko Gyčio Dudo pastebėjimais. Kol kas virusologai negali pasakyti, kad tai jau yra pandemijos pabaiga ir perėjimas į lengvesnes fazes: sezonines, endemines. Gali dar visaip atsitikti. Bet reikia tikėtis, kad išsipildys tos gerosios prognozės“, – vylėsi J. Sejonienė.