Kormoranai Kuršių nerijos gyventojams neabejotinai kelia dvejopus jausmus. Viena vertus, jų pasižiūrėti plūsta turistai, kita vertus – jų kolonija Juodkrantėje sunaikino nemažą dalį miško. Kormoranams antipatiją reiškia ir žvejai, įsitikinę, kad šie sparnuočiai išgaudo žuvis, dėl to tuštėja tinklai. O dar kitiems kormoranai nepatinka, nes... negražūs. Tačiau iš tiesų šie paukščiai dažnai nepelnytai šmeižiami.

Apie kormoranus „Vakarų ekspreso“ skaitytojams sutikę papasakoti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai Rasa Morkūnė ir Julius Morkūnas teigia, kad kormoranų tema yra neišsemta.

Mokslininkai stebi ir tiria kormoranų gyvenimo ypatumus, siekdami kuo geriau pažinti šiuos įdomius sparnuočius. Prieš keletą metų buvo stebėti jų migracijos maršrutai, aiškinamasi, kokie kormoranų mitybos įpročiai ir kaip jų kolonijos paveikia aplinką – augalus, dirvožemį, bioįvairovę.

Mokslininkai tikina, kad kormoranai yra unikalūs paukščiai, kurie suka lizdus medžiuose, nardo jūrose, maitinasi invazinės rūšies žuvimis ir vengia žmogaus.

Įdomus faktas, kad skrisdami pavėjui šie paukščiai gali pasiekti net 130 kilometrų per valandą greitį.

Pasak pašnekovų, kormoranus galima vadinti gamtos inžinieriais, mat įsikūrus jų kolonijoms, palengva keičiasi visa aplinka – kuriama nauja ekosistema.

„Tai ne kirai, kurie miestuose veisiasi dėl neuždaromų konteinerių, arba antys, kurias reikia nereikia žmonės lesina“, – akcentuoja mokslininkai.

Gamtos „inžinieriai“ kormoranai – supami mitų ir nepelnytai kaltinami

Kormoranai – vietiniai

Apie kormoranus dauguma žmonių žino tik tiek, kad jie gyvena kolonijoje Juodkrantėje ir dėl jų išmatų nudžiūvo pušys. Kaip kormoranai atsirado Lietuvoje, ar tai invazinė rūšis?

Tai nuo seno Lietuvoje perėjusi rūšis, vietinė, tikrai neinvazinė, nenauja, lietuviška.

Kormoranai, panašiai kaip ir gulbės, buvo išnaikinti Lietuvoje ir daugelyje aplinkinių šalių, nors priežastys ir skirtingos.

Gulbės buvo išnaikintos, nes jas naudojo maistui, o kormoranai – dėl jų mitybos žuvimis.

Po išnaikinimo praėjus 100 metų, pagerėjus paukščių apsaugai ir atsikūrus populiacijoms, kormoranai vėl pradėjo perėti Lietuvoje, pirmiausia – Juodkrantėje, ir nuo kelių porų jų populiacija išaugo iki 3 000 porų.

MITYBA. Po kormoranų lizdais rasti juodažiočiai grundalai.

Kiek maždaug kormoranų šiuo metu gyvena Lietuvoje? Ar jų skaičius auga?

Lietuvoje šiuo metu didieji kormoranai peri Pajūrio regioniniame parke, Nemuno deltos regioniniame parke (3 kolonijos), Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Elektrėnų mariose, Drūkšių ežere ir dar keliose vietose.

Jų lizdų skaičius kasmet svyruoja ir iš viso yra apie 7 000 porų.

Saugomų teritorijų administracijų darbuotojai skaičiuoja jų lizdus ir seka, kaip kinta jų skaičius.

Lizdų skaičius yra stabilus arba mažėja skirtingose kolonijose, bet paskutinį penkmetį bendrai Lietuvoje nedidėja.

Kiek laiko kormoranai praleidžia Lietuvoje? Ar čia peri jauniklius, ar žiemoja?

Jie nuo kovo pabaigos iki liepos vidurio peri Lietuvos kolonijose.

Vėliau, iki rugsėjo pabaigos, suaugę paukščiai ir jaunikliai bei tais metais neperėję paukščiai laikosi įvairiuose vandens telkiniuose, nebūtinai prie kolonijų.

Taip pat per Lietuvą skrenda ir šiauriau perintys kormoranai, kurie sustoja kažkuriam laikui vandens telkiniuose, gausiai – pajūryje. Daug jų galima pamatyti atostogaujant paplūdimiuose, prie didesnių vandens telkinių.

Pamačius baltus medžius, galima jau nuspėti, kad tai kormoranų tupykla, kurią jie naudoja tiesiog tupėti ir džiovintis plunksnas.

Ramesnėse vietose kormoranai išlipa ir tupi tiesiog ant žemės krante, pvz., Kuršių nerijos pakrantėse. Galima jų daug pamatyti ir ant molų Klaipėdoje. Čia jie tik tupi, ilsisi.

Žiemojančių kormoranų stebima kasmet pajūryje ir Nemune Kaune.

Prieš dvidešimt metų buvo gana reta pamatyti kormoranų žiemą, bet dabar jie matomi kasmet. Manome, kad žiemoja iki 500 kormoranų. Tai galėjo pasikeisti dėl šiltesnių žiemų, juk ir Kuršių marios beveik neužšąla.

Maitinasi grundalais

Žvejai kaltina kormoranus, kad šie išgaudo žuvis. Kokiomis žuvimis kormoranai maitinasi, kiek žuvies jie vidutiniškai sulesa – ar iš tiesų tiek, kad žvejai jaustų pavojų?

Pastebėta, kad kormoranai maitinasi ir Kuršių mariose, ir Baltijos jūroje.

Jau prieš gerą dešimtmetį Juodkrantės kolonijoje atliktas tyrimas pateikė informacijos apie kormoranų mitybą, kurioje dominavo įprastos, Kuršių mariose gausios žuvys, kurių ilgis daug mažesnis negu žvejų gaudomų žuvų.

Vidutiniškai 12 cm kuojos, ešeriai, pūgžliai tikrai nėra nei žvejų verslininkų, nei žuvų pirkėjų, nei žvejų mėgėjų tikslas, tačiau jiems vis tų žuvų kormoranams gaila.

Nėra nustatyta, kad kuojų, ešerių ar pūgžlių mariose mažėtų, maisto trūkumo stambesnėms verslinėms žuvims taip pat nėra nustatyta.

Jei retkarčiais kormoranai pagauna stambesnę žuvį, nereikia jaudintis, nes tai tikrai nemažina žuvų išteklių.

Šis tyrimas atliktas jau seniai, yra pagrįstas moksliniais tyrimais, bet žmonės vis tiek demonizuoja kormoranus.

Be to, mariose yra ir daugiau žuvis lesančių paukščių, kurie suvartoja ne ką mažiau žuvų nei kormoranai.

Bet niekas nekaltina didžiųjų dančiasnapių, ausuotųjų kragų, kurie taip pat lesa smulkias žuvis ir galėtų dalintis ta nepagrįsta kalte su kormoranais.

Iš kitos pusės, kormoranai sulesa žuvį, ten pat ir tuštinasi, papildo vandenį maisto medžiagomis, kurios naudojamos vandens augalų, dumblių, kuriuos vartoja bestuburiai, o šie galiausiai tampa maistu žuvims.

Tad kormoranai niekur nieko iš ekosistemos neišneša, jie yra mitybos tinklo dalis.

Reikia prisiminti, kad gamtoje plėšrūnai maitinasi gausiausiomis aukomis ir nesunaikins jų iki paskutinės žuvies – pritrūkus maisto tiesiog persikels kitur. Tad galime pasidžiaugti, kad Kuršių mariose maisto žuvį lesantiems paukščiams tikrai bent jau kol kas pakanka, kas rodo ir tam tikrą gerą šios mitybinės grandies būklę.

Pajūrio regioniniame parke aplink Plocio ežerą perintys kormoranai maitinasi išskirtinai tik jūroje, neskrenda į Kuršių marias.

Nustatėme, kad jų mityboje dominuoja juodažiočiai grundalai – nevietinės, naujos mūsų pajūryje žuvys iš Juodosios jūros regiono. Jos pastebėtos prieš 20 metų ir nuo to laiko sparčiai išplito, jų gausu, ypač jūroje virš akmenuoto dugno.

Žvejai grundalus gaudo dažniausiai pavasarį, tuo tarpu kormoranai – nuo pavasario iki pat vėlyvo rudens ir efektyviai sumažina jų gausą, kas yra labai gerai, nes ši žuvų rūšis yra konkurentė vietinėms žuvų rūšims ir jau žinoma kaip sumažinusi moliuskų midijų.

Maitindamiesi grundalais kormoranai nesudaro konkurencijos žvejams, kaip tik pagerina sąlygas vietinėms žuvų rūšims.

Manoma, kad per dieną kormoranai sulesa 350–400 g žuvies, daugiausia mūsų pajūryje nepageidaujamų grundalų.

APLINKA. Kolonija keičia ir Plocio ežerą, ir jo pakrantes.

Kormoranų išmatos žaloja ir žudo medžius, tačiau tik spygliuočius. Kaip tai galima paaiškinti?

Dėl jų išmatų parūgštėja dirvožemis ir nebeauga augalų rūšys, kurios to netoleruoja.

Esame pastebėję, kad kormoranai savo lizdams naudoja tas pačias pušų šakeles. Jų prisilaužo ir krauna į lizdus. Stipriai genimi medžiai skursta ir džiūna.

Dėl rūgštesnio dirvožemio ir genėjimo žūsta pušys Kuršių nerijos Juodkrantės kolonijoje.

Pajūrio regioniniame parke esančioje kolonijoje pastebimas toks pat poveikis ir juodalksniams.

Čia po 4–5 metų nuo įsikūrimo kolonija jau šiek tiek pakeičia savo ribas, yra dinamiška, nors lizdų skaičius nebedidėja.

Tačiau reikia pasakyti, kad vietoj buvusių augalų auga eglės, ąžuolai, šeivamedžiai, beržai ir kitos medžių ir krūmų rūšys – įvairesnė bendrija.

Teko skaityti, kad dėl kormoranų pajūryje apskritai ir konkrečiai Juodkrantėje padaugėjo įvairių kitų rūšių, pavyzdžiui, jūrinių erelių, kurie medžioja kormoranus, o pačioje kolonijoje atsirado įvairesnių smulkių vabzdžių, augalų, bakterijų rūšių. Ar tai tiesa?

Taip ir yra, nes kormoranai, perėdami tokiomis didelėmis kolonijomis, yra inžinieriai, kurie pakeičia gyvenamąją aplinką.

Jie papildo dirvožemį maisto medžiagomis, jį rūgština.

Jie sudaro terpę gyventi kitoms rūšims: sausų medžių uoksuose peri geniai ir meletos, paskui juose peri karveliai uldukai, kormoranus medžioja jūriniai ereliai, nors neaišku, ar būtent dėl to erelių kažkiek padaugėjo.

Įvairių medžių ir krūmų sąžalynuose peri įvairesnės paukščių rūšys negu pušynuose.

Jie sudaro sąlygas gyventi kitoms įvairioms rūšims nuo mikroorganizmų iki paukščių.

Lietuvos mokslininkai iš skirtingų institucijų atlieka įvairius tyrimus kormoranų kolonijose ir aplink jas, siekdami išsiaiškinti kormoranų išmatų poveikį vandens kokybei, rūšinei įvairovei ir pan., tad kiekvienas mokslininkas turėtų ką papasakoti.

Jūros tyrimų instituto mokslininkai, tyrę kormoranų išmatų poveikį vandens kokybei, nustatė, kad kormoranų išmatos pagreitina maisto medžiagų prieinamumą dumbliams ir tai paskatina jų žydėjimą.

Kormoranai pagal savo mitybą ir gausumą yra labiausiai Kuršių marių vandenį fosforu prapildantys paukščiai. Jie skatina dumblių žydėjimą, tačiau tai nėra žymi į marias patenkančio fosforo dalis – daug daugiau fosforo į marias patenka su Nemuno vandeniu.

ĮPROČIAI. „Galima miestuose, pavyzdžiui, prie Klaipėdos piliavietės, pamatyti pavienius jauniklius, bet tai greičiau išimtis negu įprastas reiškinys“, – apie kormoranus, vengiančius žmonių, pasakojo Rasa Morkūnė. Asmeninio albumo nuotr.

Koks yra tipinis kormorano elgesys, kur jie paprastai pajūryje leidžia laiką? Kodėl mieste, pvz., Klaipėdoje, juos pamatome labai retai?

Kormoranas yra vandens paukštis, kuris išskirtinai maitinasi nardydamas vandenyje. Žmogaus, miestų, vandens eismo vengia ir nepripranta.

Perėjimui renkasi nuošalias vietas arti vandens telkinių arba laikosi jų pakrantėse, peri kolonijomis.

Mūsų duomenimis, Lietuvos pajūryje perintys kormoranai skrenda maitintis iki 20 km nuo kolonijų 4–6 kartus per dieną tik šviesiu paros metu. Nardo iki 20 m gylio mūsų jūriniuose vandenyse.

Galima miestuose, pvz., prie Klaipėdos piliavietės, pamatyti pavienius jauniklius, bet tai greičiau išimtis negu įprastas reiškinys.

Stebėjo migraciją

Teko skaityti apie tyrimus, kai Juodkrantės ir Rusnės kormoranams buvo uždėti GPS siųstuvai, norint stebėti jų judėjimą, migracijos kelius ir kt. Ką pavyko išsiaiškinti?

Bendradarbiaudami su Ventės rago ornitologine stotimi, ištyrėme, kad Lietuvoje perintys kormoranai migruoja plačiai per įvairias šalis, esančias piečiau Lietuvos.

Migruodami ir žiemodami renkasi įvairias buveines – nuo upelių, kanalų, ežerų iki žuvininkystės tvenkinių ir jūrų pakrančių.

Žiemoja Ukrainoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Olandijoje.

Toliausiai jie buvo nuskridę į Alžyrą Šiaurės Afrikoje.

Greičiausiai kormoranai skrenda pavėjui ir pasiekia iki 130 km/h greitį, normalus greitis yra 50–70 km/h.

Virš žemyno paprastai jie skrenda 200–300 m aukštyje, virš vandens – iki 50 m aukštyje, bet virš Alpių – 3,5 km aukštyje virš jūros lygio.

Tokių tyrimų metu taip pat nustatėme, kad kormoranų, ypač jauniklių, mirtingumas yra labai aukštas ir siekia net 90 proc., t. y. toks skaičius žymėtų paukščių neišgyveno vienerių metų ir negrįžo perėti.

Daugiausiai jų žuvo žvejybos tinkluose arba buvo nušauti žuvininkystės tvenkiniuose kitose šalyse.

Tai didelis mirtingumo procentas, kuris lemia, kad kormoranų lizdų skaičius mažėja, ir kas gali žinoti, ar nereikės susirūpinti jų apsauga ateityje.

Lietuvoje ne kartą kormoranai buvo baidyti petardomis, bandyta šaldyti dėtis, kad būtų reguliuojama šių paukščių populiacija. Kiek tokios priemonės efektyvios ir reikalingos?

Efektyvios, jei siekiama perinčius kormoranus išbaidyti iš Juodkrantės sengirės ir taip ją apsaugoti.

Neefektyvios, jei siekiama sumažinti perinčių kormoranų skaičių iš esmės, nes taip kormoranų kolonija buvo išskaidyta ir paukščiai įsikūrė kitose vietose.

Manome, kad baidymas turėjo įtakos naujų kolonijų pajūryje atsiradimui.

Reziumuojant – ar galima reabilituoti kormoraną už jam pripaišomas nuodėmes? Kuo šie paukščiai svarbūs ir reikšmingi mūsų pajūrio ekosistemai ir žmonėms?

Kormoranų žmonės nemėgsta dėl juodos spalvos, sako, kad negražūs, ir todėl, kad nepažįsta jų pačių ir jų gyvenimo būdo. Tačiau įdomu, kad kiekvienas turi savo nuomonę apie juos.

Bet iš tikro jie sukuria sąlygas gyventi įvairesnėms augalų, gyvūnų ir grybų rūšims, išgaudo pirmiausia ligotas žuvis, mažiau vertingas gausiausias žuvų rūšis, įskaitant ir naikintinus nevietinius juodažiočius grundalus.

Tai gamtos dalis, kurios mes negalime nemėgti, ne nuo mūsų priklauso jų egzistavimas.

Tai gana unikalūs paukščiai, kurie suka lizdus medžiuose ir nardo jūrose, vengia žmogaus, siekdami nesusitikti.

Tai ne kirai, kurie miestuose veisiasi dėl neuždaromų konteinerių, arba antys, kurias reikia nereikia žmonės lesina...

Kormoranai, atvirkščiai, vengia žmonių ir tikrai nenori gyventi mūsų kaimynystėje, tačiau mes turime unikalias vietas – stebėjimo aikšteles prie Plocio ežero ir Juodkrantėje, kur galime iš arčiau stebėti jų gyvenimą perėjimo metu.

Dėmesį į juos atkreipia visi ten apsilankiusieji. Taip žmonės turi galimybę ne tik televizoriuje, internete, ar zoologijos sode pažiūrėti į gausias laukinių paukščių kolonijas, kuriose verda gyvenimas.

Dideliais kiekiais jūroje lesdami nevietinius juodažiočius grundalus, kormoranai gerina Baltijos jūros būklę. Būdų, kaip naikinti naują ir gausią grundalų populiaciją nelabai turime, ir nors žvejai juos gaudo, vietiniai gyventojai dar nenori gausiau jų naudoti maistui, nors tai ir maistinga, ir skani žuvis, naudojama maistui Juodosios jūros šalyse.

Galėtume tik įsivaizduoti, kiek kainuotų šios nevietinės žuvų rūšies gausumo sumažinimas, jei norėtume tai padaryti specialiai, be to, dar intensyviau gaudant komerciniais įrankiais nukentėtų ir kitų žuvų rūšių jaunikliai.

O čia pajūryje, Pajūrio regioniniame parke, turime daugiau negu 1 000 kormoranų porų, kurios ir pačios maitinasi, ir jauniklius maitina beveik išimtinai juodažiočiais grundalais – geresnio ir pigesnio būdo naikinti nepageidaujamas žuvis negali būti.