Mano Gargždai



Ketvergių gyventojai neleis miško paversti žvyro duobe

Įvertinkite šį įrašą
(2 balsai)
Ketvergių gyventojai nusiteikė be kovos neatiduoti šalia esančio miško verslininkams, kurie jį nori paversti žvyro karjeru. VE archyvo nuotr. Ketvergių gyventojai nusiteikė be kovos neatiduoti šalia esančio miško verslininkams, kurie jį nori paversti žvyro karjeru. VE archyvo nuotr.

Klaipėdos rajono Ketvergių gyventojai renka parašus, kad būtų užkirstas kelias UAB „Dantora“ planams iškirsti apie 60 hektarų miško ir paversti teritoriją smėlio ir žvyro karjeru.

 

„Dantoros“ užsakymu yra parengta poveikio aplinkai vertinimo programa, kurią patvirtinus atsirastų galimybė sunaikinti beveik visą mišką, skiriantį Ketvergių gyvenamuosius rajonus nuo Klaipėdos miesto sąvartyno ir vandens valymo įrenginių.

„Miškas Ketvergius saugo nuo taršos, pirmiausia kvapų, sklindančių iš teritorijos, kur įsikūrusi visa grupė įmonių, tvarkančių Klaipėdos regiono atliekas ir teršalus“, – sako Ketvergių seniūnaitė Rasa Kuzavienė.

Anot jos, gyventojai turi tik kelias dienas iki birželio 6 d., kad surinktų parašus po raštu su argumentais nepritarti „Dantoros“ planams naikinti mišką.

„Ketvergiuose ir Kalviuose registruota apie 800 žmonių, realiai gyvena dar daugiau, jau surinkti pilni lapai parašų, rengiame raštą“, – sako R. Kuzavienė.

Anot jos, planuojamas iškirsti miškas gyventojus saugo nuo sąvartyne išsiskiriančių dujų, kitų teršalų, kurias link Ketvergių pučia pajūryje vyraujantys vakarų vėjai.

„Rajone yra daug išžvalgytų žvyro ir smėlio telkinių dirbamoje žemėje, pagal įstatymus pirmiausia turėtų būti naudojami būtent tokie telkiniai, tačiau kažkodėl nuspręsta kirsti mišką“, – nesupranta R. Kuzavienė.

Anot jos, pajūris ir taip nėra miškinga zona. Klaipėdos rajono miškingumas yra maždaug trečdaliu mažesnis nei Lietuvos vidurkis, todėl gyventojus labai stebina verslininkų planai.

 

Žala gamtai

Ketvergių bendruomenės pozicija yra tokia, kad planuojama ūkinė veikla prieštarauja Klaipėdos rajono Bendrojo plano sprendiniams.

Pagal planą, miško teritorija patenka į gamtinio karkaso sudėtinę dalį – geoekologinę takoskyrą, kurioje „išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis“.

„Tai būtų natūralios miško ekosistemos su susiformavusia augmenija ir gyvūnija sunaikinimas“, – įsitikinusi R. Kuzavienė.

Anot jos, visai šalia yra „Natūra 2000“ teritorija, kur saugomos net kelios paukščių rūšys: juodakaklis kragas, jūrinis kirlikas, kukutis, raudonasis tulikas.

Planuojama, kad karjeras būtų eksploatuojamas net 30 metų. Visą šį laikotarpį jame dirbtų sunkioji technika, vyktų intensyvus sunkvežimių eismas.

Todėl yra didelė tikimybė, kad tokios kaimynystės paukščiai neatlaikytų ir migruotų.

 

Vandens kokybė

Ketvergių gyventojai baiminasi ir dėl to, kad pradėjus kasti naują karjerą gali būti sujudinti ir užteršti paviršinio dirvožemio sluoksniai.

Šioje teritorijoje dar sovietmečiu buvo vežamos celiuliozės kombinato ir šarminių elementų gamyklos „Sirijus“ atliekos.

Todėl iškiltų grėsmė, kad teršalai gali pasklisti plačiau, patekti į gruntinius vandenis, būtų užterštas vietos gyventojų geriamas vanduo gręžiniuose ir šuliniuose.

„Tikrai turime daug argumentų tarti tvirtą „Ne“ šiam projektui“, – sako Ketvergių seniūnaitė R. Kuzavienė.

MIŠKAS. Ketvergių miškas saugo gyventojus nuo sąvartyno ir vandens valymo įrenginių skleidžiamų kvapų. VE archyvo nuotr.

 

Baigiasi ištekliai

UAB „Dantora“ direktorius Raimundas Burba „Vakarų ekspresui“ sakė, kad įmonė eksploatuoja ir daugiau karjerų. Tačiau žvyro ištekliai juose senka, todėl ir pradėti pasiruošimo darbai naujam karjerui.

Minėtame miške žvyro ištekliai buvo išžvalgyti dar prieš penketą metų. Tuomet tai buvo padaryta AB „Hidrostatyba“ užsakymu. Ši įmonė vykdė veiklą Kalvių karjere ir Ketvergiuose esančioje gamybinėje bazėje.

Vėliau „Hidrostatybai“ buvo inicijuota bankroto procedūra, o teisė į išvalgytus miško teritorijoje esančius gamtos išteklius perleista „Dantorai“.

Statybų sektoriaus ekspertų vertinimu, po minimu 60 hektarų mišku gali būti žvyro ir smėlio už maždaug 30 milijonų eurų, vertinant šios dienos kainomis.

Be to, vieta naujam karjerui yra patogioje vietoje, netoli Klaipėdos miesto ir uosto, kur yra didžiausias šių medžiagų poreikis.

 

Valstybinis miškas

Būsima nauda verslui yra tokia didelė, kad „Dantora“ yra pasirengusi įveikti nemažas biurokratines kliūtis.

Vienas sudėtingiausių procesų tolimesniuose etapuose būtų teritorijos išmiškinimas. Tam reikalingas atskiras Vyriausybės sprendimas, be to, tektų sumokėti kompensacijas.

Minimą mišką patikėjimo teise valdo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regiono padalinys.

Jo vadovas Tomas Zaleckis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad nėra gavęs jokios oficialios informacijos apie verslininkų planus šalia Ketvergių esamame miške.

„Išmiškinimas yra brangi procedūra“, – stebisi verslininkų planais T. Zaleckis.

Tačiau bet kuriuo atveju išmiškinimas kainuotų daug pigiau nei rinkos kainomis pirkti privačią žemę ir joje steigti karjerą.

T. Zaleckis sako, kad šiuo metu visos informacijos apie „Dantoros“ planus neturi, tačiau, išankstiniu vertinimu, jei būtų oficialus kreipimasis dėl miško panaikinimo, urėdija greičiausiai tam nepritartų.

„Šiuo metu šio miško ūkinės paskirties dalyje vykdome kirtimus, gyventojus aprūpiname malkomis, tačiau kertama pagal ilgamečius planus, po 1–2 hektarus per metus, kad miškas spėtų ataugti“, – sako T. Zaleckis.

 

Žodį tars politikai

Į gyventojų rūpestį dėl planų kirsti mišką reaguoja ir Klaipėdos rajono valdžia, kuri šiame procese galėtų pasinaudoti ir turima veto teise.

Šią savaitę rajono politikai diskutavo šiuo klausimus ir buvo priimtas sprendimas jį svarstyti Klaipėdos rajono tarybos posėdyje.

Rajono meras Bronius Markauskas pasirašė įsakymą sušaukti neeilinį Tarybos posėdį.

Jau birželio 14 d. Tarybos nariai galės priimti sprendimą dėl „Dantoros“ rengiamos poveikio aplinkai vertinimo programos.

Rajono valdžia yra viena iš institucijų, kurių pritarimas yra reikalingas rengiamam dokumentui. Jei politikai tam nepritars, „Dantorai“ liktų galimybė savo interesus ginti teismuose.

Ketvergių gyventojai tikisi, kad į jų situaciją įsiklausys bei atsižvelgs ir Aplinkos apsaugos agentūra, priimanti galutinius sprendimus dėl poveikio aplinkai programų vertinimo.

Vykstant statybų bumui žvyro ir smėlio poreikis rinkoje auga. „Vakarų ekspreso“ duomenimis, pastaraisiais metais rajone išduota apie trys dešimtys leidimų steigti karjerus, tačiau ne miško teritorijoje.

Vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Klaipėdos rajonas turtingas naudingųjų iškasenų telkinių yra visoje rajono teritorijoje ne po mišku, o žemės ūkio naudmenose: Šnaukštų, Poškų, Grobštų, Spengių ir kt. kaimuose.

Ketvergių bendruomenė laikosi pozicijos, kad leisti iškirsti mišką Klaipėdos rajone, kai yra gausu potencialių karjerų teritorijų ne po mišku, būtų nusikalstama veikla ir LR miškų įstatymo nuostatų pažeidimas.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 499 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,