2024 m. rugsėjį visuose Lietuvos ugdymo įstaigose įtraukusis ugdymas taps privalomas. Tai reiškia, kad kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo socialinės, kultūrinės, mokymosi sunkumų įvairovės, bus sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (darželyje, mokykloje) kartu su savo bendraamžiais.

Siekiant išsiaiškinti Gargždų miesto lopšelių-darželių darbuotojų įtraukiojo ugdymo nuostatas ir įgyvendinimo pasirengimą ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme, darželiuose dirbančios Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Toma Imbrasienė ir Eglė Strazdauskienė 2022 m. atliko anoniminę anketinę apklausą. Remiantis gautais apklausos rezultatais kiekvienoje įstaigoje numatyti tolimesni būdai sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui. Tyrimo imtį sudarė 74 Gargždų miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai, 48 mokytojų padėjėjai ir 26 mokytojo padėjėjai darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.

Apibendrinant tyrimo duomenis apie ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų ir jų padėjėjų požiūrį̨ į įtraukiojo ugdymo sampratą ir taikomus tam tikrus principus praktikoje matyti, kad nėra vyraujančio vieningo teigiamo ar neigiamo požiūrio. Dauguma pedagogų pritaria įtraukiojo ugdymo idėjoms, jo daromai naudai specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, tačiau išryškėjo vaikų, turinčių̨ specialiuosius ugdymosi poreikius, išskyrimas ir tapatinimas su specialiuoju ugdymu. Pastebima, kad pedagogai išskiria didesnę pagalbos vaikui specialisto reikšmę darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.

Dauguma abejoja, kad visi vaikai gali mokytis vienoje ugdymo įstaigoje. Taip pat nemažai pedagogų nėra tikri dėl įtraukiojo ugdymo praktikos įgyvendinimo. Analizuojant mokytojų padėjėjų ir padėjėjų darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais atsakymus išryškėja, kad dauguma padėjėjų sutinka su įtraukiojo ugdymo teikiama nauda specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, tačiau didelė jų dalis abejoja, kad visi turėtų lankyti bendrąsias ugdymo įstaigas. Dauguma padėjėjų mano, kad geras pedagogas geba ugdyti visus vaikus, tačiau yra nemažai manančių, kad daugiausia įtakos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdyme visgi daro pagalbos vaikui specialistai.

Analizuojant pedagogų gebėjimus taikyti įtraukiojo ugdymo praktiką grupės lygmenyje matyti, kad mokytojai geba ir pakankamai dažnai taiko įvairius įtraukiojo ugdymo praktikos įgyvendinimo būdus, tačiau dažnai skirtingų gebėjimų vaikams parenka vienodas užduotis, nesuteikia sąlygų užduotis vykdyti vaikui tinkamiausioje vietoje. Trūksta atskirų erdvių, poilsio ar nusiraminimo vietų.

Tyrimo duomenys apie apklaustų ikimokyklinės ugdymo įstaigos pedagogų gebėjimus bendradarbiauti su švietimo pagalbos specialistais atskleidė, kad pedagogai pakankamai dažnai bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais: lankosi konsultacijose, kreipiasi į specialistus, esant būtinam poreikiui, bendradarbiauja sudarydami ugdymo, individualius pagalbos vaikui planus, aptaria vaikų ugdymo(si) pažangą, tačiau ne itin noriai bendradarbiauja su specialistais mokymosi procese ar organizuojant bendras ugdomąsias veiklas.

Vertinant pedagogų patirtį įtraukti šeimą, auginančią vaiką, turintį specialiųjų ugdymosi poreikių į ugdymosi procesą paaiškėjo, kad apklausti pedagogai dažnai taiko įvairius šeimos įtraukimo būdus: vaiko ugdymo situacijos aptarimą, konsultacijas, pokalbius dėl tolimesnio ugdymo galimybių namuose. Tačiau pedagogu teigimu, jie pasigenda intensyvesnio bendravimo ir didesnio tėvų noro įsitraukti į ugdymo procesą.

Mokytojai mato, kad siekiant sėkmingo įtraukiojo ugdymo įstaigose svarbu nuoseklus ir kryptingas bendras darbas tarp pedagogų, tėvų ir pagalbos vaikui specialistų. Kaip pažymi apklausos dalyviai, jiems vis dar trūksta žinių apie įtraukųjį ugdymą, norėtų daugiau mokymų, seminarų bei gerosios patirties pasidalijimų.

Artimiausiu metu planuojama atlikti tėvų anketinę apklausą, siekiant išsiaiškinti tėvų įtraukiojo ugdymo nuostatas ir įgyvendinimo pasirengimą ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme.

Klaipėdos r. pedagoginės psichologinė tarnybos psichologės

Toma Imbrasienė ir Eglė Strazdauskienė.