Mano Gargždai



Maišelių problema – apmokestinimas padėtų rūšiuoti?

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

     Popierius, plastikas ir stiklas - tai pagrindinės atliekų rūšys, su kuriomis susiduriame savo kasdienėje buityje. Atliekų tvarkytojai teigia, kad plastiko pakuotė yra viena iš dažniausiai naudojamų pakuočių rūšių ir sudaro apie 10-12 proc. visų komunalinių atliekų Lietuvoje, tačiau retai susimąstome, ar tinkamai pasirūpiname savo buityje susidarančiomis šio tipo atliekomis.

 

     „Atsakingas vartotojas visuomet privalo prisiminti pagrindinius kasdienių atliekų tvarkymo principus. Visų pirma, prieš įsigydamas prekę, dar kartą apsvarstyti, ar pakuotė jam tikrai reikalinga, o ją įsigijus – stengtis pakartotinai pritaikyti savo buityje, pavyzdžiui, panaudojant surenkamoms buityje mišrioms ir rūšiuotoms atliekoms patalpinti, saugojamų daiktų supakavimui ir kitokiems buitiniams poreikiams. Jei pakuotė visgi nebus panaudota antrą kartą, ją išmesti tik į tam skirtą rūšiavimo konteinerį, pradžiai įdedant į šalia šiukšliadėžės laikomą maišelį rūšiuojamoms namuose atliekoms, nes tai populiariausias ir daugumai priimtiniausias rūšiuojamų atliekų sukaupimo būdas namuose, kadangi tik atsakingai tvarkydami savo buities atliekas galime paskatinti ir aplinkinius nelikti abejingais bei prisijungti prie šio proceso", – teigia ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice" generalinis direktorius Arūnas Makauskas.

     Anot jo, puikus pavyzdys galėtų būti plačiai kasdieninėje buityje vartojami plastikiniai maišeliai. Gaminant šiuos maišelius iš atliekų, energijos suvartojimas sumažėja dviem trečdaliais, vandens iki 90 proc., o anglies dioksido patekimas į atmosferą net 2,5 karto. Visgi pagaminus šį maišelį, svarbu pasirūpinti ir jo sunaikinimu. Maišeliai sukelia nemažai problemų net ir surinkti atskirai rūšiuojamųjų atliekų sraute.

     „Mažesnio nei vieno gramo svorio plastikiniai maišeliai yra dažna aplinkos tvarkytojų problema, kadangi reikalauja nemažai laiko ir pastangų surinkti vėjo nešiojamus nereikalingus maišelius. Dėl tos pačios priežasties, norint surinkti bent toną perdirbimui skirtų maišelių, tenka išrūšiuoti apie milijoną išmestų maišelių, todėl perdirbimo procesas užtrunka ilgiau", – sako A.Makauskas.

     Anot jo, vienintelis realus šios problemos sprendimo būdas – maišelių apmokestinimas. Šiuo metu pirkėjams suteikiama galimybė naudoti neribojamą kiekį nemokamų maišelių pardavimo vietose, o šios sąlygos tik dar labiau skatina jų vartojimą, dažnai net nesusimąstant, ar maišeliai naudojami tikslingai.

     „Apmokestinus kiekvieną panaudotą maišelį, būtų galima tikėtis vartojimo sumažėjimo, taip pat parduotuvė būtų suinteresuota gerinti parduodamų maišelių kokybę, maišeliai būtų gaminami kokybiškesni ir patvaresni. Tai padėtų apriboti ne tik maišelių vartojimą, tačiau palengvintų ir perdirbimo procesą, kadangi maišeliai būtų storesni ir didesni nei dabartiniai. Tai paskatintų pardavėjus siūlyti pirkėjams tokius maišelius tik tuo atveju, kai tai neišvengiamai būtina higienos bei prekių saugumo sumetimais", – įsitikinęs A.Makauskas.

     Vis dažniau pirkėjams yra siūlomi biodegraduojantys maišeliai, kurie siūlomi kaip ekologiška ir aplinkai mažiau kenksmingai įprastų plastikinių maišelių alternatyva. Nors šių maišelių irimo laikas yra kur kas trumpesnis, tačiau jam praėjus maišeliai subyra į tūkstančius smulkių plastiko gabalėlių, kurių surinkti gamtoje yra beveik neįmanoma, apsunkina jų pakartotinį naudojimą buityje, o perdirbus tokį plastiką pakartotinai gaminiai yra nepatvarūs ir nekokybiški.

     Anot A. Makausko, rūšiuodami atliekas ne tik grąžiname žaliavas į ekonomiką, bet ir sukuriame daug naujų darbo vietų perdirbimo pramonėje bei prisidedame prie mūsų visų apmokamų atliekų tvarkymo kaštų mažesnio didėjimo.

 

     PLASTIKO RŪŠIAVIMO ATMINTINĖ

     Ką galima mesti į plastikui skirtą konteinerį

     Atskirai nuo kitų buityje susidarančių atliekų surinkite ir į rūšiuojamojo surinkimo spalvotus konteinerius viešose vietose (paprastai geltonos spalvos su užrašais ,,Plastikas", ,,Plastmasė" ar ,,Plastiko atliekos") bei namų valdose naudojamus individualius konteinerius visoms (išskyrus stiklo) rūšiuojamoms atliekoms išmeskite tik maisto ir kitų produktų likučiais neužterštas tokias atliekas:

     visų rūšių plastikinius butelius, indelius, dėžutes bei kitas talpas nuo gėrimų ir kitų maisto produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių, plastikinius dangtelius ir kamštelius, plastikinius maišelius ir plėveles, plastikines PET ir polipropileno tvirtinimo juostas, plastikinius indus, kitą plastikinę pakuotę (su žymėjimais PET, HDPE, PE, LDPE, PP, PS), kombinuotas (Tetra-Pak, Pure-Pak ir kt.) pakuotes, indus, gaminius ir kitas plastikines atliekas. Taip pat metalines konservų ir kitas dėžutes, skardines nuo gėrimų ir kitų maisto produktų, gyvūnų ėdalo, buitinių priemonių, metalinius dangtelius ir kamštelius, metaline tvirtinimo juostas, metalinius indus ir įrankius, kepimo skardas bei visas kitas buityje susidarančias metalo atliekas.

     Jei plastikinę pakuotę per sunku ar negalite išvalyti nuo maisto ir kitų produktų gausių likučių, geriau ją išmeskite į šiukšliadėžę su likusiomis (nerūšiuotomis) atliekomis

     Taupydami išmetamos pakuotės užimamą vietą, pasistenkite jas maksimaliai suspausti.

 

     Ko negalima mesti:

     Plastikinių žaislų su elektroniniais įtaisais, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, plastikinių medicinos priemonių, audio, video, kasečių, fotojuostelių, kompaktinių diskų, skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos priemonių, balionėlių nuo aerozolinių medžiagų.

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 167 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,