Su gargždiškiu Ričardu Darkšu, jau daugiau nei metus gyvenančiu Klaipėdoje, kartą atsitiktinai susipažinome autobuse – drauge važiavome iš Berlyno. Visai neseniai vėl atsitiktinai susitikome, paplepėjome. Pagalvojau: tiek daug rašoma apie įžymybes, verslininkus puošniais kostiumais ir tiek mažai apie veiklius, ambicingus jaunus žmones.

Naujienų portalas „Mano Gargždai“ pradeda publikuoti straipsnių ciklą, skirtą jauniems ir veikliems. Ieškosime ambicingų, talentingų, siekiančių ir kuriančių bei keičiančių savo pasaulį pašnekovų.

- Esi programuotojas, ar  visada patiko kompiuteriai?

- Niekada nemaniau, kad dirbsiu kažką kita, tam įtakos turėjo tėtis. Jis man ir broliui sukonstravo pirmąjį kompiuterį: tada dar nebuvo interneto – visą informaciją reikėjo gauti iš pažįstamų Kaune. Kaunas tuomet buvo pats aktyviausias miestas kompiuterinių technologijų srityje. Gauti detales tėčiui padėjo pažįstami, iš draugų tėtis pirko žaidimus, programas... 1997 metais nupirko jau personalinį kompiuterį ir visą mėnesį nepirko žaidimų – turėjome ištirti naują sistemą. Taip pamažu gimė meilė kompiuteriams, konkrečiai – kompiuterių taisymui. Atsimenu net konkrečią dieną, kuomet pasakiau sau: „Nuo šiol aš taisysiu kompiuterius“. Daug metų juos taisiau.

- Dirbi drauge su kolega P.Girdvainiu – ką jau spėjote sukurti?

-Anksčiau dirbau su broliu, kartu sukūrėme labai gražią lempą, valdomą telefonu: galima keisti šviesos intensyvumą, naudoti įvairius efektus ir pan. Ji nebuvo mūsų išradimas, tiesiog padarėme savo versiją - kokybišką, iš lietuviškų medžiagų. Tačiau tokie dalykai nėra greitai realizuojami, reikia bendradarbiauti su įmonėmis, neturėjome resursų... Brolis išėjo dirbti į įmonę, likau vienas, reikėjo kolegos. Nebuvo net kitos minties, iškart skambinau Pauliui, sakiau: „Ateik dirbti kartu“. Susipažinome mokydamiesi toje pačioje Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Idėjos kyla abiems: daugiau galvų, daugiau idėjų. Abu esame programuotojai, anksčiau dirbom atskirai, dabar dirbame ir visas programavimo problemas sprendžiame kartu. Sukūrėm ne vieną bendrą projektą.

Paskutinysis mūsų darbas – „SIP“ (sąskaitų išrašymo programa). Įdėmiai analizavome analogiškas programas, jų privalumus bei trūkumus ir sukūrėme savąją. Kai kurios programos, ypač didžiosios, yra sudėtingos, jas reikia išmanyti, konsultuotis, klausti. Su mūsų programa galima būti niekada gyvenime nerašius jokios sąskaitos, bet padaryti tai iškart ir pagal visus Lietuvos įstatymus. Kūrėme paprastą ir naudingą programą, tinkančią ir daug paslaugų per dieną suteikiančioms įmonėms kaip, pavyzdžiui, grožio salonai, ir didelėms įmonėms ar net ūkininkams (juokiasi).

- Technologijos dažnai vertinamos dviprasmiškai. Kaip tu manai, ar jos naudingos, ar žalingos žmogui?

- Technologijos kartais sukelia priklausomybę, kai kurie 15 minučių neištveria nepasitikrinę savo „Facebook“ paskyros. Išmanieji telefonai atlieka labai daug funkcijų: pažadina ryte, informuoja apie orą ir panašiai. Šios funkcijos naudingos, bet ilgainiui atsiskleidžia ir neigiama pusė: visa informacija yra telefone – pačiam galvoti nebereikia. Prislopinamas mąstymas. Žmogus ieško kažko, o ne pats mąsto, nors galėtų rasti sprendimą savarankiškai. Tačiau taip pat manau, jog reikia ir technologiškai tobulėti, naudotis galimybėmis.  

- Turbūt daug kas įsivaizduoja, jog programuotojas kone gyvena kompiuteryje ir mažai bendrauja gyvai. O tu?

- Ne, taip nėra. Čia tik daugelis šitaip klaidingai įsivaizduoja. Laisvalaikio kompiuteriui neatiduodu. Kai nebelieka laisvo laiko, tada sėdu prie kompiuterio dirbti. Kai laisvo laiko turiu, tikrai nesėdžiu prie kompiuterio.

 - Kokie tolimesni planai, kokią regi ateities perspektyvą, pavyzdžiui, po 10 metų?

- Artimiausiu metu su kolega turime ambicijų pradėti gaminti mobilias aplikacijas: žaidimus, programėles išmaniesiems telefonams... Išleisime ir nemokamų produktų: tokių turėjome ir pernai, ir šiemet – išleidome Jūros šventės programėlę. Tobulėsime savo srityje ir toliau. Siekiame dabartinę savo kompaniją „Softą“ paversti nuolat kokybiškus produktus kuriančia ir išleidžiančia bendrove. Svarbiausia – geras komandinis  darbas, naudingi produktai, svarbu realiai būti reikalingiems.

- Dažnai aplankai gimtuosius Gargždus?

- Gargždai, kai juose gyvenau, stipriai keitėsi. Dabar, kai ten nebegyvenu, didelių pokyčių nepastebiu: tiesiog kitos šventės, kitokie įvykiai, grįžtu į vis kitus renginius, bet patys Gargždai tokie pat. Grįžtu dažniausiai kartą per savaitę, čia nemažai buvusių kolegų... Gargžduose visada gyvenau, todėl čia liko visas mano gyvenimas.

- Dėkoju už pokalbį.