Gargždiškė Gerda Vaičiūtė, vos sulaukusi aštuoniolikos, nusprendė nedvejoti ir pasinaudoti kvietimu pradėti modelio karjerą.

Gavusi darbo pasiūlymą socialiniame tinkle „Facebook“, mergina surizikavo ir nuvažiavo į Vilniuje esančią modelių agentūrą ,,MAJOR Amber“. Po šio susitikimo gargždiškės gyvenimas keitėsi. Kelis mėnesius ji dirbo Kinijoje, daug ko išmoko, užsidirbo pinigų, o dabar grįžo į Gargždus – baigti mokslų gimnazijoje.

-Kokį įspūdį padarė pirmasis susitikimas modelių agentūroje ir kokių rezultatų jis davė?

- Nuvykus į Vilniuje esančią modelių agentūrą, profesionalai pirmiausiai  padarė mano nuotraukas. Teko fotografuotis tik su bikiniu. Tuo pat metu nufilmavo ir vaizdo įrašą, o vėliau šias nuotraukas ir video siuntė į užsienio modelių agentūras. Vos tik ketveriems metams pasirašiau kontraktą su ,,MAJOR Amber“ agentūra, po kelių mėnesių sulaukiau kvietimo bendradarbiauti su Kinijoje veikiančia ,,Modern models“ agentūra.

- Ar nekilo dvejonių dėl pasiūlymo dirbti Kinijoje?

- Iš pradžių kilo daug abejonių, svarsčiau, skristi ar ne, nes tuo gyvenimo periodu buvau labai prisirišusi prie savo miesto, šeimos ir draugų. Pasiūlymas išvykti buvo netikėtas. Kilo dvejonių, tačiau draugai mane įkalbėjo pabandyti, nes juk ne kiekvienam gyvenime pasitaiko tokia galimybė. Nusprendžiau surizikuoti ir birželio pabaigoje išskridau į Kinijos sostinę Pekiną, kur manęs laukė modelio darbas.

- Papasakok, koks iš tiesų yra modelio darbas?

- Agentūra, į kurią patekau - viena iš geriausių Kinijoje. Kai atskridau į Kiniją, kaip tik buvo savaitgalis, todėl turėjau kelias dienas priprasti prie naujo gyvenimo būdo, pažinti miestą, kuriame gyvensiu ateinančius kelis mėnesius. Prasidėjus naujai darbo savaitei, prasidėjo ir mano darbas. Pirmiausiai vyko kastingai. Mums atsiųsdavo tvarkaraštį, kada ir kokią valandą bus peržiūra. Mus visada lydėjo asmenys dirbantys ,,Modern models“ agentūroje,  vadinami „booker‘iai“.  Jie nuolatos būdavo su modeliais, juos prižiūrėdavo, nuveždavo į kastingus, žodžiu, didžiuliame mieste nereikėjo klaidžioti. Jie buvo atsakingi už tai, kad mes tinkamu laiku atsidurtumėme peržiūroje. Kiekvieną kartą, kai mums tik reikėdavo kur nors nuvykti, buto apačioje laukdavo vairuotojas ir mus nuveždavo.

- Kaip vykdavo kastingai?

-Na, paprasčiausiai. Sustodavome visos ir visi  į eilę, agentūros klientas pavartydavo mūsų book‘us, kuriose sudėtos mūsų nuotraukos. Jis išsirinkdavo kokia mergina ar vaikinas jam patinka ir  pasiūlydavo fotografuotis ar demonstruoti drabužius.

-Kiek peržiūrų per dieną vykdavo?

- Įvairiai, bet dažniausiai būdavo labai daug, nes ,,Modern models“ agentūra turėjo nemažai klientų. Penki kastingai per dieną jau mažiausiai, o būdavo taip, kad išvažiuoji ryte į darbą ir grįžti vėlai vakare. Darbas sunkus, net nebūdavo laiko pavalgyti.

- Kiek skirtingų darbų, užsakymų turėjai per tris mėnesius?

- Daug, dabar tiksliai neatsimenu, arti dvidešimties. Vykdavo konkursai, kurie trukdavo apytiksliai savaitę, ne viename tokiame dalyvavau. Dažniausiai dalyvaudavau šou. Mane į juos atveždavo vairuotojas, ar lėktuvu skrisdavau į kitą miestą. Atvykus iš karto reikėdavo pasižiūrėti ir pasimatuoti rūbus, tuomet jau turėdavau truputi laiko atsikvėpti, pavalgyti . Na, ir prasidėdavo šou, demonstruodavau dizainerių rūbus - tiesiog reikėdavo eiti podiumu, tuomet labai greitai persirengti ir vėl demonstruoti rūbus. Kitas darbas -  ,,Car show“. Man reikėdavo kurį laiką pastovėti prie naujų, gražių mašinų. Mane visa laiką fotografuodavo, sulaukiau labai daug dėmesio.

- Ar nepavargdavai nuo fotografų blyksčių, didžiulio gerbėjų dėmesio?

- Ne, man dėmesys labai patinka. Nuolatos jausdavausi pakylėta, kai susirinkdavo didžiulis fotografų būrys ir mumis fotografuodavo, jausdavausi ypatinga.

- Ko tave išmokė modelio darbas?

- Niekada nepriimdavau komplimentų, nepasitikėdavau savimi, tačiau pradėjusi modelio karjerą išmokau mylėti save! Nebijau pasigirti, kad esu graži, tobulų kūno linijų mergina. Mano ūgis (180cm) idealus modelio darbui, o apimtys atitinka visus standartus. Galiu tik padėkoti tėvams už puikius genus, kad nereikia laikytis  ypatingų dietų, galiu valgyti ką tik noriu, o svoris nesikeičia.

- Ar lengva priprasti prie tokios kasdienybės?

- Labai lengva, nuolatos būni dėmesio centre, už darbą gaudavome nemažus pinigus, vyksta įvairūs vakarėliai, naujos pažintys ir bendravimas su įvairių agentūrų atstovais prabangiuose restoranuose. Yra sakoma, kad prie gero greitai priprantama. Grįžusi į Lietuvą jaučiu, kad jau pasiilgau modelio gyvenimo. Nesvarbu, kad jis varginantis, tačiau viską atperka puikūs darbo rezultatai, atlyginimas bei didžiulis dėmesys.

- Ko tau reikėjo atisakyti siekiant tapti modeliu?

- Maisto atžvilgiu, visiškai nieko. Kaip minėjau, mano genai puikūs, dietų nesilaikiau. Vienintelis dalykas, kuris nukentėjo, tai yra mokslai, tačiau turiu užsibrėžusi tikslą, kad  privalau pabaigti gimnaziją. Dabar esu dvyliktokė, todėl toliau tęsti savo modelio karjerą ketinu tik po brandos egzaminų. Dabar visas dėmesys skirtas tik mokslams.

- Kokie tavo planai, ką veiksi, kai baigsi mokyklą?

- Svajoju savo gyvenimą sieti su menu, tačiau dar nesu apsisprendusi, ką tiksliai norėčiau studijuoti. Žinau tik tai, kad studijuosiu ne Lietuvoje. Šiuo metu galvoju, kad po brandos egzaminų iš tiesų nestosiu niekur, noriu suvokti, ko noriu iš gyvenimo.  Nuo rudens planuoju vėl dirbti modeliu, todėl kol keliausiu ir dirbsiu, manau, apmąstysiu, ką noriu veikti gyvenime.

- Koks tavo gyvenimo credo?

- Gyvenu ir džiaugiuosi tuo, ką man gyvenimas duoda!

Fotografijos iš asmeninio Gerdos Vaičiūtės archyvo