Rugsėjo 20−25 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras organizavo mokymus Geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūros-konkurso nugalėtojams bei tęstinio projekto „Žaliosios edukacinės erdvės ir gamtos ekspozicijos mokyklų aplinkoje“ dalyviams Austrijoje.

Į mokymus vyko ir į geriausiųjų Lietuvoje 10-tuką apžiūroje-konkurse patekusių Klaipėdos rajono ugdymo įstaigų atstovės − Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Inga Rankelienė, Kretingalės lopšelio-darželio direktorė Regina Baranauskienė bei šio konkurso koordinatorė Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Barbšienė. Šiuose mokymuose turėjo galimybę susipažinti ne tik su ugdymo įstaigų edukacinėmis erdvėmis, bet ir su kitais įspūdingais Austrijos parkais bei sodais.

Pasak Švietimo skyriaus vyr. specialistės Irenos Barbšienės, tai, kas sužinota ir pamatyta nuostabioje ežerų ir Alpių šalyje, galima pritaikyti ne tik ugdymo įstaigų, visuomeninių erdvių, bet ir savo aplinkoje. Be to, darnios aplinkos kūrimas skatina kūrybiškumą ir bendrystę tarp skirtingų visuomenės grupių – ugdymo įstaigų, seniūnijų, gyventojų bendruomenių, kitų visuomeninių organizacijų. Tuo teko įsitikinti šioje išvykoje, kurioje aplankyta daug skirtingų erdvių.

Jau keliaujant per Lenkiją ir Čekiją apibendrinti Geriausiai tvarkomų edukacinių erdvių apžiūros-konkurso rezultatai, diskutuota dėl vertinimo kriterijų tobulinimo, aptartos mokyklų atotrūkio nuo kitų viešųjų erdvių problemos Lietuvoje, dalytasi patirtimi.

Žinoma, svarbiausioji išvykos dalis – patiems patirti, pamatyti ir išgyventi nepakartojamus įspūdžius.

Vienos Hirštėteno gėlių sodai Lietuvos įvairių ugdymo įstaigų atstovus stebino augalų gausa ir džiugino įvairove bei derme. Kamptalio soduose ir UNESCO saugomame Vachau slėnio regione buvo galima išvysti, kokios yra mažų gyvenviečių želdinimo ir tvarkymo tradicijos, bendruomenių požiūris į vientisas erdves tarp visuomeninių (parkų, švietimo įstaigų) ir individualių valdų. Apžiūrėtas ir Melko vienuolyno prancūziškos stiliaus parkas, kuriame ypač sudomino viduramžių alchemiko, žinomo Paracelso vardu, įkurtas žolynų sodelis.

Nepaprastai įspūdingi teminiai sodai. Vienas iš jų – žymiojo vokiečių poeto Gėtės vardu pavadintas sodas, kuriame auga ginkmedžiai. Poetas draugui siuntė ginkmedžio lapą kaip tvirtos draugystės ženklą. Jis šį medį minėjo savo kūryboje, tad galima išgirsti, kad ginkmedis vadinamas Gėtės medžiu. Senas ginkmedis auga ir Švėkšnos parke bei Kaune. Anties pėdos formos lapai naudingi ir sveikatai, ir grožiui...

Nepaprastai žavingas ir Klodo Monė sodas. Tai ne paties dalininko, kuris taip pat buvo ir prisiekęs sodininkas, bet jau vėlesnių laikų jo sodų tematika ir jo garbei sukurtas sodas, kurį puošia tvenkinys, tiltelis, bambukai, sopforos, gervės... Vaikščiojant po šį sodą iš naujo galima pažinti K. Monė asmenybę, artimiau suvokti jo kūrybą. Ne mažiau įspūdingi Šekspyro kūriniai, kuriuose paminėta apie 80 įvairių augalų.

Klintinių Alpių nacionaliniame parke atkreiptas dėmesys į alpinariumus – kaip taisyklingai juos formuoti ir prižiūrėti. Skirta nemažai laiko susipažinti su alpine flora, augalų augimo sąlygomis kalnuose bei jų pritaikymo galimybėmis Lietuvos alpinariumuose, taip pat ir vendens tėkmių pritaikymu edukacinėse erdvėse. Taip pat sužavėjo augalų (vėlyvių, ciklamenų, gencionelių, erikų, rododendro protėviū ir kt.) įvairovė.

Sode, skirtame šeimai, įdomūs įrenginiai, pavyzdžiui, susiję su bitutės gyvenimu, įrengti suoliukai-lapeliai. Tokios ir panašios priemonės sudaro galimybes ugdytis ir ugdyti komunikavimo, menines, sveikatos kompetencijas judant ir žaidžiant.

Mokymų dalyviai susipažino ir su vijokliniais augalais, lianomis, jų panaudojimu želdynuose. Pristatytos ir vynmedžių veislės, tinkamos auginti Lietuvoje. O Čekijoje, Mikulove, teko išsamiai susipažinti su skirtingų tautų (austrų, čekų, žydų, slovakų, vokiečių) sambūviu visuomeninėse ir edukacinėse erdvėse.

Visuose soduose ir parkuose populiarūs sveikatinimo takai, aromaterapijos ir vaistažolių kampeliai. Austrijoje prie kiekvieno sodo ar parko yra specialių parduotuvių, sudarytos sąlygos konsultuotis su specialistais. Dauguma sodų ir parkų sukomponuoti taip, kad kiekvienu metų laiku išryškėtų vienų ar kitų augalų grupių vertingiausios savybės.

Atėjus rudens metui Austrijoje parkų, parduotuvių, viešosios erdvės puošiamos natūraliomis kompozicijomis. Lietuvoje tai dažnai daro tik ugdymo įstaigos. Karalius jose − moliūgas. Įdomiai atrodo moliūgų karoliai laukuose: žalioji augalo dalis susmulkinta, tampa minkštu patalu ir trąša, o jie dar šildosi saulutėje.

Mokymų dalyviai ne tik apžiūrėjo parkus ir sodus, edukacines erdves, kuriose gausu ir vadinamųjų mažųjų sodų (tai dar neišnaudota galimybė mūsų ugdymo įstaigose), ne tik diskutavo, bet ir atliko užduotis.

Kyla daug idėjų, ką tobulinti ir pas mus, − o kartais – atgaivinti senus gerus dalykus. Taip po apsilankymo Vokietijoje pernai prie Vėžaičių pagrindinės ir kai kurių kitų mokyklų vėl įkurti daržai ar vaistažolių kampeliai, tačiau dažnai jau kitokie, nei būdavo anksčiau – daug įvairesni ir dekoratyvūs.

Turime daug tradicijų, kurias galime gaivinti prisitaikant prie šiuolaikinių poreikių. Kurdami naujus sodus, negalime pamiršti senų, kurie taip pat buvo sodinami ir auginami su meile, kuriuose galime atrasti senųjų augalų veislių. Būtent tradiciniai augalai kuria estetišką ir jaukią aplinką. Neatsisakant naujovių, jas galima įkomponuoti atsižvelgiant į poreikį, galimybes ir tinkamumą.

Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos regionuose formavosi kiek skirtingos gėlių darželių, sodų tradicijos, kurias iš naujo atrasti ir praturtinti turime daugybę galimybių. Edukacinėse erdvėse, mokyklų aplinkoje, ypač tų, kurios turi žymių žmonių vardus, galime puoselėti augalų, kuriuos savo kūryboje iškėlė, vaizdavo tie žmonės, ar juos paprasčiausiai mėgo. Taip iš naujo atrastume Ievą Simonaitytę ir Ievą Labutytę, o gal net ir Jurgį Šaulį. Verta puoselėti ir buvusių garsių pedagogų tradicijas – „Kranto“ pagrindinės mokyklos mokytojas Stasys Globis – vienas iš tokių, sukūrusių nuostabią edukacinę aplinką prie savo mokyklos praeityje, tačiau kiekviena rajono mokykla turėjo savo želdynų tradicijas ir dabar turi savo gamtininkus, kurie gali profesionaliai patarti.

Austrijoje yra edukacinių erdvių kūrimo grupės, kuriose – ne tik mokyklų specialistai, bet ir vietos valdžios bei bendruomenių atstovai.  

„Lankantis Austrijos soduose sudomino erdvės, kuriose vaikai gali ne tik stebėti augalus, tyrinėti juos, bet ir aktyviai žaisti, kai kuriuose soduose nusiraminti, pailsėti, patirti atradimų džiaugsmą, gamtos žavesio jausmą. Seminaro metu įgijau ir praplėčiau žinias apie tai, kaip kuriami sodai, susipažinau su augalais, jų rūšimis, kaip sodą susieti su supančiu kraštovaizdžiu ar žymių žmonių gyvenimu, jų kūryba. Sodų gausa paskatins ieškoti įvairesnių būdų, metodų kaip ugdymo procese panaudoti natūralią aplinką vaikų gebėjimų ugdymui. Manau, kad po šios kelionės įstaigoje atsiras vabzdžių namelis, nešienautos pievos lopinėlis, poilsio zona po medžiu ar vynmedžiais apsodinta alėja ir kt. Lopšelio-darželio teritorija nėra didelė, galbūt pavyks sukurti erdvę už įstaigos teritorijos, kur vaikai galės stebėti ne tik gėlių spalvas, bet ir pajusti šių augalų kvapą“, − apibūdino savo įspūdžius Kretingalės lopšelio-darželio direktorė Regina Baranauskienė.

„Džiugu, kad mokymuose ne tik pristatytos žaliųjų edukacinių erdvių ir gamtos ekspozicijų mokyklų aplinkoje idėjos, bet ir numatytos pasirengimo tarptautinei konferencijai gairės“, − sakė Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Inga Rankelienė.

Lapkričio 9 d. tarptautinėje konferencijoje Vilniuje Kretingalės lopšelio-darželio direktorė Regina Baranauskienė bei Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Inga Rankelienė pristatys savo pranešimus.

Daugiau nuotraukų – www.lmnsc.lt; Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Irenos Barbšienės asmeniniame feisbuko profilyje.

Dalyvių nuotraukos: