Antradienį Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ virtuvėje išsiliejo karšti riebalai ir kilo gaisras.

Darželio patalpos skendėjo dūmuose. Įjungtais garsiniais signalais atvykę Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai suskubo vynioti gaisrines žarnas ir gesinti įsiplieskusią ugnį. Laimei, tai – tik vykusių civilinės saugos pratybų scenarijus. Iš tiesų, joks pavojus niekam negrėsė, o mažiesiems šis įvykis tapo smagi atrakcija.

Įvertino gerai

Panašaus pobūdžio pratybos vyksta kasmet.

„Jų metu nagrinėjame, kaip civilinės saugos pajėgos reaguoja į įvykį, sugeba analizuoti ir vertinti susidariusią situaciją, prognozuoja galimas pasekmes, priima sprendimus“, – sakė Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas, civilinės saugos koordinatorius, Vladislovas Bernotas.

Civilinės saugos funkcinės pratybos tema ,,Civilinės saugos sistemos pajėgų ir evakavimo komisijos veiksmai kilus gaisrui ugdymo centro virtuvėje“ buvo įvertintos gerai. Gelbėjimo darbų vadovas atkreipė dėmesį tik į tai, kad evakavus ugdytinius atsakingas darbuotojas turi paimti ir sąrašą su tėvų kontaktiniais duomenimis, kad būtų įmanoma su jais susisiekti.

Mat po gaisro ugdymo centras gali nebeveikti, o duomenys – sunaikinti ugnies. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad būtų kuo greičiau uždaromos durys ir dūmai nepatektų į kitas patalpas.

Sulaukė patarimų

Gargždų ugdymo centro „Naminukas“ direktorė Birutė Kasparavičienė akcentavo, kad šios pratybos buvo naudingos ir darbuotojams, ir vaikams.

 „Gavome vertingų patarimų, sužinojome, kaip reikia gerai pasiruošti, kad kilus gaisrui nekiltų neaiškių situacijų. Dabar jau turime vadinamąjį „juodąjį lagaminėlį“, kuriame yra vaikų tėvelių telefonai, adresai. Jeigu šios informacijos kilus gaisrui nepavyktų išnešti mūsų darbuotojui, ją paimtų gaisrininkai. Taip pat sužinojome, kad visuomet būtina nepamiršti uždaryti duris, kad dūmai nesklistų į kitas patalpas“, – sakė direktorė.

Mažiesiems evakuacija tapo smagiu įvykiu. Išvesti į lauką jie susidomėję žiūrėjo į specialiųjų tarnybų automobilius, ugniagesius.

„Vaikai suprato, koks pavojingas yra gaisras ir kaip sudėtinga greitai išbėgti iš pastato, kai koridoriuose pilna dūmų. Anksčiau organizuodavome panašias pratybas, tačiau tik savame rate. Džiaugiamės, kad šįkart dalyvavo ir savo srities specialistai – Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos bei Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai“, – sakė B. Kasparavičienė.

Apie planuojamas pratybas iš anksto buvo informuoti ugdytinių tėvai.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, jog, pasikeitus teisės aktams, žemės mokestį jos savininkai turi sumokėti iki šių metų lapkričio 15 dienos.

Nors deklaracijas mokėtojams VMI turi pateikti iki lapkričio 4 d., jau dabar „Mano VMI“ sistemoje (www.vmi.lt svetainėje) vartotojai randa mokėtinas mokesčio sumas. Nuo rytojaus Elektroninio deklaravimo sistemoje, adresu http://deklaravimas.vmi.lt, pradedamos publikuoti deklaracijos, kuriose gyventojai bei įmonės ras išsamią informaciją apie jų valdomus sklypus, pritaikytą savivaldybės nustatytą žemės mokesčio tarifą bei kitą informaciją. Žemės savininkus, kurie dar nėra EDS vartotojai, popierinės deklaracijos nuo kitos savaitės pasieks klasikiniu paštu.

Sumokės apie 64,5 mln. litų

„Nuo šių metų, įsigaliojus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui, keitėsi žemės mokestinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis: žemės sklypo mokestine verte nuo šiol laikoma to sklypo vidutinė rinkos vertė, o atskirais atvejais - individualaus žemės vertinimo būdu nustatyta jos vertė. Žemės mokesčio tarifus nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės patvirtino kiekviena savivaldybė individualiai“, - primena VMI prie FM viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

2013 m. savivaldybių tarybų patvirtintus žemės mokesčio tarifus galima sužinoti VMI svetainėje http://www.vmi.lt/cms/zemes-mokestis2.

VMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 64,5 mln. litų žemės mokesčio (gyventojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 55 mln. litų, o įmonės – apie 9 mln. litų).

Praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 62 mln. litų. Iš viso šalyje yra per 948 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų, šį mokestį moka apie 642 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Didžiausia mokėtina suma už gyventojo žemės sklypą (komercinės paskirties) Palangoje siekia 66,6 tūkst. litų, o už komercinės paskirties apleistą žemės sklypą Vilniuje jos savininkas – juridinis asmuo - turės sumokėti 362,5 tūkst. litų.

Už apleistą sklypą - brangiau

Šiemet VMI taip pat apskaičiavo žemės mokestį pagal savivaldybių pateiktus padidintus tarifus daugiau nei 122 tūkst. apleistų (nenaudojamų) sklypų. Apleistų sklypų duomenis VMI pateikė VĮ Registrų centras bei kai kurios savivaldybės (16 savivaldybių priėmė sprendimą padidintu tarifu apmokestinti per 1000 apleistų sklypų). Iš viso už apleistą žemę mokesčių mokėtojai turės sumokėti per 3,5 mln. litų žemės mokesčio.

VMI primena, jog žemės mokesčių mokėtojui pateikiamoje deklaracijoje nurodytas mokesčių specialistas ir pateikti jo kontaktai. VMI atstovas, mokesčių mokėtojui pageidaujant, galės išaiškinti kaip susigrąžinti žemės mokesčio permoką, permokos ar nepriemokos atsiradimo priežastis. Žemės mokestį galima sumokėti ne tik bankuose (VMI atsiskaitomoji sąskaitą atidaryta daugelyje šalies bankų), bet ir pašto skyriuose ar „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimus priimančios įstaigose. Visa informacija apie VMI sąskaitas bei atsiskaitymo vietas pateikiama VMI interneto svetainėje, adresu http://www.vmi.lt/cms/vmi-mokejimu-duomenys.  

Mokesčių mokėtojas informaciją apie mokėtiną žemės mokestį gali sužinoti VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882. Taip pat gali kreiptis į mokesčių specialistą, kurio kontaktai pateikti žemės mokesčio deklaracijoje.

Daugiau informacijos žemės mokesčio klausimais galima rasti apsilankius VMI interneto svetainėje www.vmi.lt.

Šeštadienio popietę kelios dešimtys gargždiškių atėjo susitikti su Robertu Petrausku, „Lijo“ konferencijų salėje pristačiusiu savo antrąją knygą apie II pasaulinį karą „Lemtingi sprendimai“.

Buvęs gargždiškis publikai prisipažino, kad ėmęsis pirmosios knygos nesitikėjo, kad ši sulauks tokios sėkmės.

 10 000 egzempliorių tiražu išleista knyga „Trečiojo Reicho triumfas“ sulaukė netikėto susidomėjimo. Jos skaitytojų – kelios dešimtys tūkstančių. Knygą skaito moterys ir vyrai, jauni ir vyresni. Panašu, kad ir antroji, Gargžduose pristatyta knyga „Lemtingi sprendimai“ sulauks ne mažesnės sėkmės.

R.Petrauskas knygos pristatyme nebuvo linkęs pasakoti pats, laukė skaitytojų klausimų ir į juos atsakinėjo.

Kaip naujienų portalui „Mano Gargždai“ sakė vienas iš susitikimo dalyvių, gargždiškis Darius Meškys, R.Petrauskas knygas ir karo temą pristatė taip įdomiai, kad ir neskaitę knygos smagiai praleido popietę.

„Iškart nusipirkau abi knygas ir tą patį vakarą pradėjau skaityti. Robertas tikrai intriguojančiai pateikia istorinius faktus, todėl skaityti – vienas malonumas“, - įspūdžiu dalijosi gargždiškis.

Stasio Gulbino fotografijos:

Šeštadienio popietę Gargždus sudrebino motociklų griausmas.

Susirinkę Savivaldybės aikštėje, baikeriai pradėjo paradą Gargždų gatvėmis, taip pažymėdami baikerių sezono pabaigą.

Kone valandą pasivažinėję gatvėmis, motociklininkai rinkosi į miesto pakraštyje veikiantį baikerių klubą "Vorai MC Gargždų klubhauzas", kur dalijosi praėjusio sezono įspūdžiais, klausėsi muzikos, dalyvavo įvairiose rungtyse, virė ir ragavo troškinį.

Į sezono uždarymą gargždiškius ir svečius kvietė klubo "Vorai MC Gargždai" nariai.

Stasio Gulbino ir Aistės Indriliūnaitės fotografijos: