Sausio 17-osios popietę Brožiuose vyko gyventojų susirinkimas, kuris sušauktas itin svarbiu klausimu – dėl buvusių kultūros namų salės paskirties.

Šiuo metu Savivaldybės pagal panaudos sutartį bendruomenei suteiktas patalpas kaip pagalbines naudoja „Brožių virtuvė“ – jose pastatyti šaldytuvai, sudėti indai ir kitos virtuvei reikalingos priemonės.

Primename, kad Brožių kaimo bendruomenė pagal „Leader“ programą įgyvendino projektą „Brožių kultūros namų negyvenamųjų patalpų pritaikymas bendruomenės socializacijai“, tam išleista 139 tūkst. litų (40 257 Eur). Už šias lėšas greta salės esančios apleistos patalpos buvo suremontuotos ir įrengta moderni virtuvė, supirkta įranga, indai, o ten dirbančios bendruomenės narės pradėjo teikti išvežamojo maitinimo paslaugas – verslui suteikė „Brožių virtuvės“ vardą.

Pamažu plečiantis, bendruomenė ir toliau investavo į virtuvės poreikius – pirko virtuvės įrangą, indus, maistui išvežioti – dvi transporto priemones. Plėtrai reikėjo ir didesnių pagalbinių patalpų, tad sandėliavimo veiklai panaudojo šalia esančią salę. Projektas sėkmingai vykdomas jau trečius metus, 2015-aisiais buvo įdarbinti 2, pernai – 6 žmonės.

Tačiau ne visiems kaimo gyventojams priimtinas toks salės naudojimas. Gyventojai ėmė rinkti parašus, protestuodami prieš salės pritaikymą virtuvės reikmėms. Dalis brožiškių esą norėtų salėje organizuoti renginius, sporto užsiėmimus, bet salė prašosi modernizacijos: nors ir yra įrengta šildymo sistema, joje vis tiek šalta, reikalingas kapitalinis remontas.

Supykdė klaidinga informacija straipsnyje

Kas sukiršino brožiškius? Žibalo į ugnį, pasirodo, įpylė lrytas.lt portale publikuotas straipsnis. Jame įsivėlusios grubios klaidos apie bendruomenės apyvartą, išlaidas įrangai ir indams. Straipsnyje rašoma: „Pernai (2015 m. – aut. past.) virtuvės apyvarta siekė apie 34 tūkst. eurų, o šiemet ji yra padvigubėjusi. Iš gaunamų pajamų bendruomenės virtuvė už nusipirktą įrangą bankui kas mėnesį sumoka po 6 tūkstančius eurų. Po daugiau nei tūkstantį eurų išleidžiama indams.“

Brožių bendruomenės pirmininkė Vida Riaukienė patikino, kad straipsnyje – neteisingi skaičiai. 2016-aisiais apyvarta siekė beveik 45 tūkst. eurų, tad tikrai nėra padvigubėjusi, darbuotojų išlaikymui patirta sąnaudų už beveik 22 tūkst. eurų. Per metus indams buvo išleista 3000 eurų, iš Antkopčio bendruomenės išsimokėtinai buvo pirkta daržovių pjaustyklė su vakuuminio pakavimo mašina.

 Nors pirmininkė susisiekusi su straipsnio autoriumi ir prašė klaidas ištaisyti, tačiau jokių korekcijų nesulaukė. Įspūdingos sumos ir straipsnyje įvardinti bendruomenės planai salėje įsirengti cechą, gyventojus sukėlė ant kojų.

Atsispausdinę publikaciją kai kurie gyventojai ją nešiojo po kiekvieno brožiškio namus ir kurstė kaimynus „neleisti atimti salės“.

Viena iš parašus prieš salės naudojimą virtuvės reikmėms rinkusių gyventojų. A. Rimkuvienės nuotr.

 Susirinkime emocijų netrūko

Brožių bendruomenės pirmininkė informavo, kad 2007 metais įsikūrusi bendruomenė turi 31 narį, jungia tris kaimus – Brožių, Ruigių ir Stirbių. Susirinkime dalyvavo 19 narių, tačiau dar bent dešimt dalyvavusių balsuoti teisės neturėjo, nes bendruomenei nepriklauso.

„Norint išlaikyti darbo vietas, kad verslas klestėtų, pasinaudojome ir šia sale. Kur mes turėtume viską laikyti?“ – klausė bendruomenės pirmininkė V. Riaukienė.

Moteris atviravo, kad naujam finansiniam 2014–2020 metų laikotarpiui bendruomenė ruošia rengti tęstinį projektą – modernizuoti salę, joje įrengiant virtuvės cechus, o dalį pritaikant bendruomenės renginiams.

Ji susirinkusiems perskaitė ir gyventojų pasirašytą pareiškimą, adresuotą pirmininkei.

 „Pageidaujame, kad bendruomenės namai ir priklausytų bendruomenei. Šiuo metu salė paversta pagalbinėmis patalpomis, sandėliu. Visi bendruomenės nariai norime, kad mes galėtume naudotis bendruomenės sale susiėjimams, pasilinksminimams, o esant reikalui  – ir savo artimųjų pašarvojimui. Žmogui būtų ir patogu ir pigiau. Šiuo metu neturime bendruomenės namų, esant reikalui, susirinkimai vyksta privačiose patalpose ir jaunimas neturi, kur praleisti laisvalaikio. Mes pageidaujame, kad „Brožių virtuvė“ būtų bendruomenėje, bet sudarytų atskirą padalinį, su savo pajamomis ir išlaidomis“, – pasirašytą raštą citavo bendruomenės vadovė.

 „Pasiėmiau „Lietuvos rytą“, kur parašyta, kad darysite kažkokį fabriką, žmonės sutarė rinkti parašus“, – situaciją komentavo viena parašų rinkimo iniciatorė Vida Butkienė.

„Visos bendruomenės turi savo namus, kodėl mes negalime turėti?“, „Mes nenorime, kad tu paimtum salę“, „Noriu, kad nebūtų fabriko. Kam man jis reikalingas?“, „Lai pasistato priestatą iš pelno, o mums – bendruomenei – palieka salę“,  – pasipylė priešiškai vykdomai veiklai nusiteikusių gyventojų argumentai.

Žmonės buvo įsitikinę, kad salė reikalinga ir vaikų užimtumui.

„Mano vaikas auga, yra 10 vaikų Brožiuose, kur jiems nueiti? Tu gal užimsi vaikus? Kur mums susirinkti? Aš noriu susitvarkyti salę, bandysiu ieškoti finansininko“, – kalbėjo Ramūnas Misius.

Dalis gyventojų palaikė verslo plėtrą.

 „Kur jūs visi buvote, kai stogas varvėjo, kai medžiai langus braižė? Nė vieno jūsų nebuvo. Nė vieno rulono dangos nenešėte“, – priekaištus gyventojams, kurie dabar reikalauja salės, žėrė Antanas Stirbys.

V. Riaukienė apgailestavo, kad gyventojai yra pasyvūs, nepadeda organizuoti renginių, o į talkas ar koncertus ateina vos 6–7 žmonės.

Gyventojus piktino, kad bendruomenė visas lėšas investuoja į verslo plėtrą, mažai skiria bendruomenei.

„Iš kur tie „variniai“ (puodai, – aut. past.) yra, jeigu neuždirbate?“ – klausė brožiškis R. Misius.

Pirmininkė informavo, kad šią vasarą beveik 1000 eurų pridėjo prie pavėsinės gyventojams pastatymo, tvarkoma aplinka. Taip pat bendruomenės lėšomis 18 gyventojų važiavo į ekskursiją Vilniuje, kur aplankė Valdovų rūmus, kalėdiškai pasipuošusią sostinę.

Klausė, ar salę išlaikys šokdami ir dainuodami

Išgirsti abiejų konflikto pusių atvyko ir Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Tarybos nariai Biruta Alšauskienė, Martynas Pocius. Taip pat dalyvavo ir vietos veiklos grupės (VVG) „Pajūrio kraštas“ pirmininkė Raimonda Damulienė, projekto konsultantas Dalius Žilinskas.

Išklausiusi nuomonių, R. Damulienė pasidžiaugė, kad gyventojai aktyviai susirinko išreikšti savo poziciją, to esą nebuvo prieš teikiant pirmą paraišką finansavimui gauti.

„Didžiuojamės, kad Brožių bendruomenė yra žinomiausia respublikoje, o Klaipėdos rajonas garsus dėl to, kad turi versliausią bendruomenę. Daug kam rodome, kaip turi atrodyti bendruomeninis verslas. Ir jeigu Jūs visą šitą norite nubraukti vienu susitikimu, yra negerai“, – susirinkusiems kalbėjo R. Damulienė.

Pasak jos, ateinantis finansavimo laikotarpis bus orientuotas į verslumo skatinimo projektus, reikės sukurti mažiausiai dvi darbo vietas.

„Šokiai baigėsi, reikia galvoti kaip išlaikyti tas patalpas. Jeigu nuo rytojaus prašome bendruomenės išsikraustyti ir užleisti tiems, kurie nori šokti ir dainuoti. Ką jūs toliau darysite? Kaip remontuosite? Kaip tas patalpas išlaikysite? Jeigu jūs rašysite projektą ir norėsite gauti paramą, reikės įdarbinti du žmones. Vienos darbo vietos išlaikymas – apie 1600 eurų. Ar sugebėsite šokdami ir dainuodami uždirbti 3000 eurų ir įdarbinti du žmones? Ar tokia didelė salė reikalinga tik tokiai veiklai? Gal mažinkite? Gal dalį salės panaudoti verslo plėtrai, o dalį padaryti žmonių susirinkimui?“ – brožiškių klausė ir kompromiso ieškojo VVG pirmininkė, administruojanti ES lėšų panaudojimą.

R. Damulienė prisiminė, kad įsirengti bendruomenės namus buvo daugelio bendruomenių noras. Tačiau, pasak jos, jeigu patalpose suorganizuojama tik keletas susirinkimų ir keletas renginių, galbūt pigiau patalpas yra nuomotis.

„Kartais norai yra dideli, bet pamatuokime ir savo galimybes“, – kalbėjo R. Damulienė, pridūrusi, kad pirmiausia bendruomenė investuoja į verslo plėtrą, o vėliau bus galima daugiau lėšų skirti ir bendruomenės reikmėms.

Susitikime dalyvavo gausus būrys brožių ir aplinkinių kaimų gyventojų. A. Rimkuvienės nuotr.

Bendruomenė turi susitarti

Vicemerė V. Riaukienė teigė, kad Savivaldybė panaudos būdu patalpas skyrė bendruomenei ir ši pati turi spręsti, kokios veiklos čia turi būti vykdomos. Ji pastebėjo, kad Savivaldybė praėjusiais metais suteikė ir paramą už šildymą, tačiau verslas turėtų gebėti išsilaikyti ir pats, vėliau – investuoti į bendruomenės infrastruktūrą.

„Pykstantis jokio gero ir naudingo rezultato nėra pasiekiama. „Brožių virtuvė“ garsi visoje Lietuvoje ir ją sužlugdyti būtų negerai. Siūlau susitarti. Gal užtektų ir mažiau tos salės?“ – sakė vicemerė, akcentuodama, kad tik bendruomenė gali nuspręsti, kas jai geriausia.

Tarybos narė B. Alšauskienė taip pat apgailestavo dėl ginčų, siūlė susitarti: „Šiandien širdis verkia, kad tokie konfliktai vyksta tarp žmonių. Niekada taip nebūdavo“.

Tarybos narys M. Pocius pastebėjo, kad negerai, jog bendruomenės nariai tik laukia kol bus suorganizuoti renginiai, reikia imtis iniciatyvos ir patiems.

„Niekas neduos ES pinigų salei įsirengti, tik iš to verslo gali kažkas naudingo būti bendruomenei“, – kalbėjo M. Pocius.

Galiausiai po ilgų diskusijų šalčiu alsuojančioje salėje susirinkę Brožių bendruomenės nariai balsavo. 16 narių (iš 19 dalyvavusių) pritarė projekto tęstinumui – jeigu bus gautas finansavimas, nutarta salėje kurti cechą bei pritaikyti dalį salės ir bendruomenės kultūriniams poreikiams.

Iki to laiko bendruomenės pirmininkė pasisiūlė bendruomenės reikmėms neatlygintinai naudoti buvusiame parduotuvės pastate esančias patalpas, kurioje registruota ir pati bendruomenė (Vėžaičių g. 38).

2016 m. Motinos dienos proga Brožių bendruomenės iniciatyva buvo suorganizuotas renginys, kuriame buvo siekta ilgiausio pyrago–pynės rekordo. Iškeptas 51 metro pyragas.

2016 m. Žemės ūkio ministerijos organizuojamame konkurse „Lietuvos kaimo spindulys 2016“ komisija „Versliausios bendruomenės“ kategorijoje nominavo Klaipėdos rajono Brožių kaimo bendruomenę, teikiančią išvežamojo maitinimo paslaugą.

Nuotraukos iš gyventojų susirinkimo: