Rytais, keliaujant į ugdymo įstaigas, darbus, ir vakarais grįžtant iš jų tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams tenka būti itin atidiems, nes eiti ar vairuoti tenka tamsoje. Pasak Klaipėdos rajono mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, tamsusis paros metas, slidūs keliai verčia susirūpinti perėjų saugumu.

„Šiuo metu pėstieji, norintys kirsti gatvę, turi būti itin atsargūs. Slidūs šaligatviai ir gatvės, prastas matomumas kelia susirūpinimą. Perėjos turi būti aiškiai matomos ir apšviestos. Šiuo metu kryptinis perėjų apšvietimas, kai apšviesta ir gatvė, ir papildomai yra įrengtas dar atskiras šviestuvas tik perėjai apšviesti, yra įrengtas perėjose prie autobusų stoties, Klaipėdos gatvėje prie prekybos centro „Iki“, prie Gargždų kultūros centro bei Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro. Tačiau toks apšvietimas turėtų būti įrengtas visur, t. y. nepaisant to, kad gatvė jau apšviesta, perėjas reikia apšviesti papildomai“, – teigė vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Anot Gargždų miesto seniūno pavaduotojo Justino Donausko, Gargždų mieste iš viso yra 84 pėsčiųjų perėjos. Iš jų 8 – reguliuojamos šviesoforais: 4 pėsčiųjų perėjos Klaipėdos g.–Kretingos pl.–Dariaus ir Girėno g. sankryžoje ir 4 pėsčiųjų perėjos Klaipėdos g.–J. Janonio g. sankryžoje.

Gargžduose turime 6 iškiliąsias pėsčiųjų perėjas: 2 tokios perėjos yra J. Janonio gatvėje prie „Vaivorykštės“ gimnazijos, 2 – Klaipėdos g. prie Kultūros centro ir prie Viliaus Gaigalaičio globos namų, 1 pėsčiųjų perėja Kvietinių g. prie kavinės „Bastilija“ ir dar viena iškili pėsčiųjų perėja yra P. Cvirkos gatvėje prie sankryžos su J. Janonio gatve.

Gargžduose yra trys perėjos, kurias saugo apšviesti perėjų ženklai bei blyksinčios šviesos: tai perėja P. Cvirkos gatvėje prie „Minijos“ progimnazijos, Kvietinių gatvėje prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos bei Žemaitės gatvėje prie vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“.

Pasak vicemerės Rūtos Cirtautaitės, gyventojai turėtų nepamiršti, kad ir jie gali prisidėti prie saugesnių gatvių: „Kiekvienas gyventojas, kuris mano, kad mieste yra vieta, kur reikėtų perėjos, kur reikėtų greitį ribojančių ženklų ar greičio mažinimo kalnelių, turėtų kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę. Situacija bus svarstoma Saugaus eismo komisijos posėdyje ir tada jau sprendžiama, ar galime patenkinti gyventojų prašymą.“

Saugaus eismo komisijoje pasisako ne tik Savivaldybės administracijos vadovai ir darbuotojai, bet ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai. Vertėtų paminėti, kad pagal Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles pėsčiųjų perėjos įrengiamos tik ten, kur abiejuose kelio (gatvės) pusėse yra šaligatvis arba pėsčiųjų takas.

Tiesiant naują kelią, pėsčiųjų perėjos yra įtraukiamos į projektą. Kelio ženklai, pėsčiųjų perėjos, greičio ribojimo priemonės, papildomas perėjų apšvietimas ar blyksinčios perėjos gali būti įrengiamos gyventojų arba seniūnijos iniciatyva.

Norint įrengti greitį ribojančius kalnelius privačių namų kvartaluose, reikalingas šalia planuojamo įrengti kalnelio esančių namų savininkų sutikimas. Jis reikalingas, nes ne visi šalia gyvenantys žmonės sutinka su šia greičio ribojimo priemone prie jų namų, kadangi ji kelia papildomą triukšmą, t. y. pravažiuojantys automobiliai sulėtina greitį ir važiuodami per kalnelį sudunksi.

Kelio ženklai, įrengti be Saugaus eismo komisijos pritarimo ir suderinimo su Kelių policijos tarnyba, negalioja. Ženklus stato seniūnijos už Savivaldybės lėšas, kartais jų pastatymą finansuoja patys gyventojai. Bet kokiu atveju, norint įrengti ženklą, reikia atlikti visas reikiamas procedūras.

„Gyventojų pastebėjimai, pasiūlymai yra itin svarbūs, norint užtikrinti pėsčiųjų saugumą perėjose. Todėl gyventojai turėtų būti aktyvūs ir informuoti apie pėsčiųjų perėjų, apšvietimo, greičio ribojimo kalnelių ar ženklų poreikį. Tik visi kartu galime sukurti saugesnę aplinką“, – gyventojus būti aktyvesnius ragino vicemerė Rūta Cirtautaitė.