Minėdama Lietuvos Valstybės atkūrimo 99-ąsias metines, mažoji Lietuvos kultūros sostinė Priekulė atvėrė dar vieną miestelio istorijos puslapį. Nuo šiol Vasario 16-oji bus minima ir kaip Priekulės šaulių kuopos įkūrimo diena.

Garbių svečių ir miestelėnų akivaizdoje priesaiką davę įkuriamos Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 311-osios šaulių kuopos nariai iškilmingai pasižadėjo būti ištikimi Lietuvos valstybei ir stropiai rengtis ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Visi kaip vienas aidu kartojo, jog gerbs žmogaus teises, saugos patikėtas paslaptis ir turtą ir elgsis taip, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam jaunajam šauliui.

Kuopos vadu paskirtas Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės 303 kuopos šaulys Giedrius Sabaliauskas. Būtent jo iniciatyva Priekulės šauliams suteiktas kuopos statusas.

„Visais laikais laikytis duoto pažado buvo šventa pareiga, o jį sulaužyti – didelis nusikaltimas. Ištikimai tarnauti savo šaliai prisiekia karaliai, valstybės vadovai ir kiti už valstybės valdymą atsakingi asmenys. Tačiau šaulys prisiekia ne tik tarnauti savo šaliai, bet ir negailėdamas nei jėgų, nei gyvybės ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“, - priesaikos svarbą pabrėžė iškilmėse dalyvavęs Vakarų (jūros) šaulių 3 rinktinės vadas ats. mjr. Rolandas Lukšas.

Kuopos vėliavą šventinęs Priekulės klebonas kanauninkas Viktoras Ačas sakė tikintis, jog šaulių kuopos įkūrimas miestelyje gali tapti dar didesniu akstinu ugdyti valstybingumą ir meilę savo šaliai, o kapelionas Remigijus Monstvilas palinkėjo, kad duota priesaika įkvėptų šaulius visur ir visada išlikti garbingais.

Sveikinimo žodį tarė ir priekuliškė vicemerė Violeta Riaukienė. „Noriu palinkėti, kad tėvynės meilė jūsų širdyse taptų kelrode žvaigžde ir padėtų garbingai jai tarnauti“, – kalbėjo ji.

Renginio video (Klaipėdos šaulių):

Renginio akimirkos – Sandros Vaičienės nuotraukose: