Antradienio vakarą vykęs ketvergiškių susirinkimas dėl netoli Ketvergių pagrindinės mokyklos ketinamo statyti krematoriumo buvo itin audringas. Įtikinti gyventojų ar juos bent nuraminti nepavyko nei tokį projektą sumaniusiems verslininkams, nei Klaipėdos rajono valdžios atstovams, kuriems net teko trauktis iš salės palydimiems švilpimo.

Pro klasės langą – katafalkai

UAB „Rūteda“, gavusi Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) išvadą, kad dėl jos ūkinės veiklos teikti kremavimo paslaugas Ketvergių kaime poveikio aplinkai vertinimas (PAV) nėra būtinas, pati inicijavo susitikimą su bendruomene. Žmonių prisirinko tiek, kad mokyklos salėje netilpo ne tik sėdintieji, bet ir stovintieji, todėl dalis jų būriavosi ir koridoriuje.

„Rūtedos“ atstovai kantriai aiškino žmonėms, kur galima rasti AAA išvadas, kad iki mėnesio pabaigos gyventojai turi teisę teikti pastabas ir pasiūlymus dėl kremavimo linijos minėtai agentūrai.

Pasak ketvergiškių, normaliose Vakarų Europos šalyse, jeigu verslininkai sumano kokią nors gamybinę veiklą, pirmiausia pradeda kalbėtis su aplinkiniais gyventojais. Tačiau tiek „Rūtedos“, tiek Klaipėdoje kremavimo liniją ketinančios statyti „Aternos“ atstovai aiškina, kad pirmiausia jie norėjo įsitikinti, ar apskritai tokia veikla galima. Todėl pirmiausia kreipiamasi į AAA. Kai ji duoda pritarimą, tada pradedama kalbėti su gyventojais.

Labiausiai žmones piktina tai, kad verslininkai ketina statyti krematoriumą šalia mokyklos ir nieko blogo dėl to nemato. Jiems esą visiškai nerūpi net vaikų psichoemocinė būsena.

„Juk turi važiuoti katafalkai, toks gyvenimas“, – savo ruožtu teigė „Rūtedos“ atstovė, pabrėžusi, kad atstumas nuo krematoriumo iki mokyklos bus apie 760 metrų.

Ketvergių pagrindinės mokyklos, kurioje mokosi beveik 200 vaikų, vadovybė jau gavo tėvų laišką, jog jie yra prieš krematoriumo statybą. Jeigu jis vis dėlto bus statomas, jie ketina atsiimti vaikus iš mokyklos ir vežti juos mokytis į Klaipėdą.

„Nenoriu, kad vaikas pro klasės langą nuolatos žiūrėtų į katafalkus“, – rašoma tame laiške.

Žmonės klausia, negi valdžia mano, kad kiek vyresni vaikai, kurie jau puikiai suvokia, koks procesas vyksta krematoriume, nebus psichologiškai veikiami tokio objekto. Mokyklos kolektyvas taip pat pasisako prieš tokį sumanymą. Pabrėžiama, kad mokyklos pastatas yra vienintelė vieta, kur gali susirinkti bendruomenė.

„Statykite tuos krematoriumus kur nors laukuose, bet ne prie mokyklos, susiraskite kitą vietą. Mums pastatykite parduotuvę, kurios labai reikia“, – aiškino vienas susierzinęs vyras.

„Tai kur ta vieta, kur nėra gyventojų?“ – savo ruožtu klausė „Rūtedos“ direktorė Rūta Gumuliauskaitė.

Ketvergiškiai pabrėžia, kad ir taip jau nuolat kenčia smarvę ateinančią iš Dumpių, įrengus karjerą visi keliai purvini, tad jokiu būdu nenori įsileisti dar ir „psichoemocinę žmonių būklę dar labiau pabloginsiančio objekto“.

„Žinoma, kad krematoriumo mums nereikia. Ketvergiai ir taip jau užteršti. Kai iš kartono valymo įrenginių duobių vežė atliekas į tą sklypą, kuriame nori statyti krematoriumą, jame suvertė visą Mendelejevo lentelę. Čia suverstos visos Klaipėdos miesto atliekos. Turime šiukšlyną, vandens valymo įrenginius, chemijos gamyklas. Ar dar mažai? Kodėl mes turime iš čia bėgti, mes čia gyvename. Lietuva per maža, nėra kur pabėgti. Randa paukštuką – padaro draustinį. Ar Lietuvoje paukštukas svarbiau už žmogų? Ketvergiuose gyvena 200 tokių paukštukų. Krematoriumas – tarsi pasityčiojimas iš mūsų“, – sakė mokyklos direktorius Gendrutis Burbulis.

Ketvergiškiai savo gyvenvietę jau vadina getu. Teigiama, kad prie jų protesto prisideda ir dar kelių kaimų gyventojai.

Maži skaičiai neguodžia

Krematoriumo Ketvergiuose statytojai pristatė savo veiklą panašiai kaip ir Klaipėdoje UAB „Aterna“. Pateikė ekrane lenteles su daugybę skaičių, rodančių, kad krematoriumo tarša leistinų ribų neviršys, bus net kelis kartus mažesnė. Taršos šaltinis bus tik vienas kaminas su filtrų sistema, būtų įrengta dujų katilinė. Triukšmas bus tik prie įvažiavimo į krematoriumo teritoriją. Gyventojams jis įtakos neturės, nes aplinkiniai gyvenamieji namai dabar yra už 520 m. Arčiausiai suplanuotas statyti namas būtų už 400 m.

Tačiau žmonės nenorėjo žiūrėti į tuos skaičius, nes „apskritai nepritaria krematoriumui“ ir kalbas apie būtinus leidimus palydėjo replika, „kad Lietuvoje viską galima nupirkti“.

Gyventojai, panaršę po internetą ir prisirinkę įvairios informacijos, apskritai suabejojo „Rūtetos“ vadovybe, jos gebėjimu pastatyti gerokai daugiau nei milijoną eurų kainuosiantį krematoriumą, nes bendrovė esą turi tik 3 darbuotojus, o mėnesio apyvarta – tik 1 000 eurų.

R. Gumuliauskaitė ir jos pavaduotojas aiškino, kad bendrovė teikia ekspedijavimo paslaugas, kad pelnas investuojamas, kad apie bendrovę pateikiama iškreipta informacija, tačiau ketvergiškių jų balsai nepasiekė, perrėkti įsiaudrinusių žmonių būrį buvo sunku. Žmonės norėjo žinoti, „kokie verslo rykliai stovi už šios bendrovės nugaros“.

Gyventojai klausė, kodėl taip skubama viską daryti, nes objektą ketinama pastatyti dar šiemet.

„Todėl, kad mūsų konkurentai nesnaudžia“, – aiškino „Rūtedos“ direktorė.

Nors UAB „Rūteda“ Ketvergiuose projekto įgyvendinti dar net nepradėjo, šio kaimo gyventojai tikina, kad jų nekilnojamojo turto vertė jau dabar krenta.

Rajono valdžia bejėgė?

Pasirodo UAB „Rūteda“ įsigyto sklypo žemės paskirtis pakeista jau prieš metus, o parašą padėjo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas. Tačiau apie krematoriumo statybą žmonės sužinojo tik dabar. Jie mano, kad ta žinia nuo jų buvo specialiai slepiama.

Į susirinkimą atvykęs S. Karbauskas bandė raminti žmones, sakė, kad myli ir juos, ir verslininkus. Prašė gyventojų ieškoti argumentų, nesivadovauti emocijomis. Anot jo, verslininkai viską daro teisėtai.

Viena moteris piktinosi tuo, kad „Rūdeda“ į rajono biudžetą neįdėjo nė vieno euro, o sulaukianti vadovų pritarimo tokiai veiklai.

Agronomo išsilavinimą turintis S. Karbauskas nuoširdžiai prisipažino neišmanąs krematoriumo taršos dalykų, tad tai paliekantis spręsti specialistams. Pasak jo, kas iš to, kad rajono valdžia priešinosi karjero statybai, o ministerija vis tiek leido jį įrengti.

Rajono architektas bandė paaiškinti žmonėms, kad Vyriausybė nori, jog verslas sparčiau vystytųsi Lietuvoje, todėl priimtas sprendimas spartinti žemės paskirties pakeitimo procedūras. Pasak jo, svarbiausia, kad tai neprieštarautų rajono bendrajam planui, o visi kiti prašymai tenkinami per 10 dienų.

Susirinkę žmonės šaukė, neleido kalbėti rajono Savivaldybės atstovams, kol jie galų gale išėjo iš salės lydimi švilpimo ir plojimų.

Ketvergiškiai ketina eiti panašiu keliu kaip ir uostamiestyje suplanuotai kremavimo linijai besipriešinantys klaipėdiečiai – jie pradėjo rinkti aplinkinių kaimų gyventojų parašus prieš krematoriumą. AAA bus išsiųstas bendruomenės raštas su prašymu persvarstyti jos atrankos išvadą, kad PAV Ketvergių krematoriumui nėra būtinas, pateikti argumentai. Ketvergiškiai sudarė darbo grupę, kuri rengs protesto raštus „visoms institucijoms“, bandys organizuoti piketus ir naudoti kitas protesto priemones.