Kasmet sulaukiant Klaipėdos regiono gyventojų skundų dėl iš įmonių sklindančių nemalonių kvapų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas su uostamiesčio vadovais, bendruomene, miesto ir rajono savivaldybių Aplinkosaugos komitetų nariais bei įmonių atstovais aptarė šią aktualią problemą ir diskutavo apie būdus, kaip užtikrinti kvapų prevenciją.

Susitikimo metu kalbėta apie įmones, dėl kurių Klaipėdos regione gaunama daugiausiai skundų. Šiemet gyventojai skundėsi dėl nemalonių kvapų iš bendrovių „Branda LT“, „Klaipėdos vanduo“. Taip pat tirti nemalonūs kvapai, sklindantys iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro.

„Suprantamas Klaipėdos regiono kai kurių vietovių gyventojų pasipiktinimas dėl nemalonių kvapų, kurie blogina gyvenimo kokybę. Vykdomi patikrinimai parodė, kad įmonės gali sumažinti šių kvapų koncentraciją, todėl verslo atstovus kviečiu labiau įsiklausyti į žmonių nusiskundimus ir taikyti efektyvias priemones kvapų suvaldymui. To nepadarius įmonėms bus taikomos sankcijos“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ministras pabrėžė, kad įmonė „Branda LT“ negalės vykdyti atliekų veiklos laikinos statybos patalpose, t. y. laikinuose angaruose. Taip pat įmonės palaipsniui turės persitvarkyti, kad kvapai dėl jų veiklos nebūtų juntami gyvenamosiose vietovėse – kvapų normą sumažinti iki nejuntamos žmogaus  uoslei vertės.

Šiame susitikime dalyvavo priežiūros institucijų vadovai: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktorius Giedrius Kadziauskas bei Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktorė Milda Račienė.

Priežiūros institucijoms pradėjus tyrimus dėl gyventojų skundų, nemalonių kvapų intensyvumas sumažėjo. „Taršos leidime numatomas oro taršos valdymas – įmonės atsakomybė laikytis reikalavimų. Jei per 12 mėnesių NVSC nustato, kad įmonė tris kartus nesilaiko reikalavimų – mes kreipiamės į Aplinkos apsaugos agentūrą ir prašome panaikinti įmonės taršos leidimą, t. y. prašome stabdyti įmonės veiklą. Kaip tik šiuo metu atliekame įmonės „Branda LT“, savivaldybės įmonės „Klaipėdos vandenys” ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro oro taršos matavimus“, – apžvelgdamas suminę kvapų kontrolę ir studiją akcentavo NVSC direktorius V. Gruodys.

NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas pristatė minėtų įmonių kvapų sklaidos modeliavimo 2022–2023 metų rezultatus. 2023 metų rezultatai rodo, kad kvapų koncentracija veiklavietėse mažėja, lyginant su ankstesniais metais.

Pavyzdžiui, bendrovės „Branda LT“ veiklavietėje 2022 m. kvapo koncentracija siekė nuo 8 iki 201 europinių kvapo vienetų, o 2023 m. – iki 8 europinių kvapo vienetų. Įmonės „Klaipėdos vanduo“ veiklavietėje 2022 m. kvapo koncentracija siekė nuo 8 iki 1012 europinių kvapo vienetų, 2023 m. – nuo 8 iki 38 europinių kvapo vienetų. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre užpernai koncentracija buvo nuo 8 iki 50 europinių kvapo vienetų, pernai – nuo 8 iki 23.

Šiuo metu teisės aktuose įteisinta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore – 8 europiniai kvapo vienetai, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 5 europiniai kvapo vienetai. Žmogus kvapą jaučia nuo 2 –3 europinių kvapo vienetų.

AAD direktorius G. Kadziauskas pabrėžė, kad visos šios įmonės yra vidutinės arba aukštos rizikos grupėse. „Mes didelį dėmesį skiriame ir nuolat prižiūrime vidutinės ir aukštos rizikos įmones. Pavyzdžiui, įmonė „Klaipėdos vanduo“ – aukštos rizikos ūkio subjektas, kurį patikriname per metus po kelis kartus. Kvapas, kaip poveikis gyventojams, ne visada susijęs su aplinkosaugos pažeidimais ir tokių pažeidimų, kurie turėtų įtakos kvapams, pastaruoju metu nebuvo nustatyta. Nuo šių metų papildomai kviesime Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą kartu dalyvauti aukštoje rizikoje esančių įmonių patikrinimuose. Tikimės, kad tai  padės prevenciškai prisidėti prie kvapų kontrolės problemų sprendimo”, – sako departamento direktorius G. Kadziauskas.

Įmonių atstovai susitikime pristatė technologines naujoves siekiant suvaldyti nemalonius kvapus, o vietos bendruomenės nariai išsakė savo lūkesčius ne formaliai, o griežtai reikalauti įmonių atsakomybės valdant nemalonius kvapus Klaipėdoje.

Buvo atkreiptas dėmesys, kad skundus dėl sklindančių nemalonių kvapų nagrinėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Taip pat buvo kalbėta ir apie vykdomų patikrinimų eigą: jų metu atliekamas taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų kvapų valdymo sąlygų vertinimas, jei toks leidimas nėra privalomas, NVSC kreipiasi į kontroliuojančias institucijas prašydamas įvertinti bei pateikti informaciją apie vertinimo rezultatus, priimtus sprendimus ar numatomus veiksmus, jų atlikimo terminus.

Nustačius, kad ūkinės veiklos vykdytojas pažeidžia TIPK leidime ar taršos leidime nustatytas kvapų valdymo sąlygas, teikiamas nurodymas užtikrinti leidime nustatytas sąlygas.

NVSC kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą, jei per 12 mėnesių 2 kartus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK ar taršos leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas.

Įmonių ir savivaldybių atstovai buvo supažindinti ir su artimiausiu metu įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų pakeitimas dėl dumblo kompostavimo uždaruose įrenginiuose ir  statiniuose. Šiuo pakeitimu bus suvienodinti reikalavimai su dabar galiojančiais Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiais reikalavimais dėl uždarų įrenginių ar statinių. Taip pat nuo 2025 m. bus sugriežtintos nuotekų dumblo tvarkymo sąlygos. Kvapų išmetimas į aplinkos orą nuo 2025 m. neturės viršyti 8 europinių kvapo vienetų, o nuo 2026 m. sausio 1 d. – 5 europinių kvapo vienetų.