Pritrūkus lėšų, draugas ar giminaitis ne visada išgelbės. Naujausias tyrimas rodo, kad šiuo metu 44 proc. Lietuvos gyventojų negalėtų paskolinti nė euro. Giminaičiui ar draugui finansiškai negalėtų pagelbėti 48 proc. moterų ir 39 proc. vyrų.

Kovo mėnesį „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, iki 100 Eur galėtų paskolinti 34 proc., nuo 100 iki 200 Eur – 10 proc., nuo 200 iki 500 Eur – tik 5 proc. respondentų.

„Tyrimas parodo, kad nemaža dalis lietuvių turi pinigų tik savo poreikiams patenkinti, o prireikus finansinės pagalbos draugui ar giminaičui, neturėtų galimybių jiems paskolinti. Tikėtina, kad nutikus nenumatytiems gyvenimo atvejams, jiems patiems prireiktų ieškoti, kur pasiskolinti lėšų“, – sako Viktoras Daukšas, tyrimą inicijavusios alternatyvaus finansavimo bendrovės „BnP Finance“ vadovas.

Nedaug galimybių šiuo metu paskolinti turi iki 29 m. asmenys. Net 41 proc. minėto amžiaus respondentų atsakė šiuo metu negalintys paskolinti nė euro. Tai didesnė procentinė dalis nei 30–39 m. amžiaus grupėje, kur nė euro negalėtų paskolinti beveik kas trečias, ir 40–49 m. grupėje, kur nė euro negalėtų paskolinti 39 proc. apklausos dalyvių. Vienoje iš vyriausių, 50–59 m. amžiaus grupėje, jokios finansinės pagalbos artimiesiems negalėtų suteikti 46 proc. apklaustųjų.

Daugiausiai finansinių galimybių paskolinti giminaičiams ir draugams turi vilniečiai, tačiau jie taip pat galėtų skirti tik nedideles sumas. Kas ketvirtas (beveik 26 proc.) teigė neturintis paskolinti nė euro, 19 proc. galėtų paskolinti iki 50 Eur, 25 proc. – nuo 50 iki 100 Eur. Finansiškai padėti kitiems nė kiek negalėtų 47 proc. kaimo gyventojų, 42 proc. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų.

Pasak V. Daukšo, nors vilniečiai yra tarp galinčių paskolinti daugiausiai, tačiau, kaip rodo „BnP Finance“ pateikiami Bobutespaskola.lt klientų analizės duomenys, jiems dažniausiai prireikia ir paskolos – kas penktas paskolos gavėjas yra iš Vilniaus. „Natūralu, kad kuo didesnės pajamos, tuo ir išleidžiama daugiau, sunkiau subalansuoti savo biudžetą. Kartais išlaidų būna daugiau nei numatyta, tad tenka spręsti problemą ir ieškoti greito finansavimo šaltinio“, – pasakoja V. Daukšas. 

Dažniausiai žmonės skolinasi vartojimui, būsto remontui ar automobiliui įsigyti. Artėjant vasarai suaktyvėja besiskolinančių atostogoms.

„Nesulaukdami pagalbos iš giminaičių ar draugų, dalis žmonių ima nedideles paskolas  komunaliniams mokesčiams apmokėti, o gavę atlyginimą, paskolą padengia. Neretas atvejis, kai imama paskola medicininėms išlaidoms, pavyzdžiui, stomatologo paslaugoms. Tarp dažnesnių skolinimosi priežasčių yra ir įvairūs nenumatyti įvykiai – laidotuvės ar avarija“, – pasakoja V. Daukšas.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai galimybių paskolinti turi asmenys su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (60 proc. respondentų), su viduriniu ar aukštesniuoju viduriniu – 48 proc. Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių apklausos dalyvių nė euro negalėtų paskolinti kas ketvirtas. 12 proc. surastų iki 50 Eur, 25 proc. – nuo 50 iki 100 Eur, 16 proc. – nuo 100 iki 200 Eur.

Tyrimą kovo mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrimo metu apklausta 1002 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai.