Mityba lemia net 30 proc. sveikatos: juk tai, ką suvalgome, tampa kūno sudedamąja dalimi. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto akademinių reikalų prodekanas prof. dr. Rimantas Stukas įsitikinęs – Lietuvos gyventojų mityba jau ilgą laiką nėra palanki sveikatai, todėl derėtų po truputį keisti nusistovėjusius įpročius. Kodėl nepradėjus nuo pusryčių?
R. Stuko teigimu, pusryčiai yra būtinas mitybos komponentas. Kadangi po nakties miego organizmui reikia energijos, pusryčiai turėtų būti stambiamolekulinių polisacharidų šaltinis. Kitaip tariant, tai – įvairių kruopų patiekalai, košės, tam tikri dribsniai. Ypač gerai, jei pusryčiai yra šilti.
„Pirmoje dienos pusėje angliavandeniai yra greitai skaidomi, virškinami bei įsisavinami, todėl jų tiekiama energija panaudojama įvairioms organizmo funkcijoms – protinei, fizinei veiklai, darbingumui – užtikrinti. Pusryčiai ypač svarbūs vaikams, mokiniams, studentams – visiems, kurie dirba intensyvų protinį darbą. Juk tam, kad darbingumas būtų pakankamas, smegenims reikia energijos“, – sakė profesorius.
Įtakos turi ir sviestas
Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sudaro 54 proc. visų mirties priežasčių Lietuvoje, tačiau, sureguliavus mitybą, net 80 proc. iš jų galima išvengti.
„Lietuvos gyventojai naudoja per daug gyvulinių riebalų: štai sviestą renkasi net 52 proc. lietuvių. Deja, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sviesto ant sumuštinio galima tepti tik tiek, kad šis užpildytų duonos ar batono skylutes,“ – teigė VU profesorius.
Sumuštiniai geriausiai tinka užkandžiams, pavyzdžiui, priešpiečiams – jie yra kur kas geresnis pasirinkimas už saldumynus ar bandeles. Tačiau nederėtų sumuštinio meistrauti tik iš storo sviesto sluoksnio bei dešros: sveikiau būtų užtepti margarino, liesos mėsos, pridėti žalialapių daržovių, greta prisikąsti pomidorą.
Gerųjų riebalų šaltiniai – sveikos mitybos dalis
Pasaulio sveikatos organizacija siūlo gyvulinius riebalus keisti augaliniais. Augaliniai riebalai bei aliejai turi būti sveikos mitybos dalis, tačiau 1 g riebalų yra 9 kcal, todėl saikas – esmiškai svarbus.
„Organizmas angliavandenius įsisavina greitai, o riebalus – lėtai. Jei pastaruosius valgysime ryte, praeis gana daug laiko iki energijos išsiskyrimo, o rytais energijos reikia staigiai. Riebesnis maistas tinka dienos bėgyje, geriausiai – pietų metu, valgant ramiai, iš lėto, pajuntant sotumo jausmą, – patarė R. Stukas. – Vakarienė turėtų sudaryti ne daugiau nei 25 proc. dienos raciono, renkantis baltyminį maistą: liesą varškę, paukštieną be odelės, baltą, neriebią žuvį“.
Profesorius priminė geros savijautos pagrindus. Tai – fizinis aktyvumas, idealaus kūno svorio palaikymas, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, sveika mityba.
„Maisto įvairovė yra svarbiausia. Kasdienis maistas turėtų susidaryti iš pridėtinio cukraus neturinčių gėrimų, pilno grūdo produktų, vaisių, daržovių, šiek tiek baltymų bei pieno produktų. Taip pat –saikingai vartojamų augalinių riebalų bei aliejų“, – vardijo mitybos specialistas.
