Balandžio 4 d. Gargždų kultūros centre vyko 176 gyvenamųjų namų kvartalo sklypų savininkų susitikimas su Klaipėdos rajono meru Vaclovu Dačkausku ir Administracijos direktoriumi Sigitu Karbausku. Primename, kad daugelis gyventojų šiuos sklypus, esančius netoli Gargždų pramonės rajono, gavo už iškeldinimą, o Vyriausybė tada įsipareigojo sukurti reikiamą infrastruktūrą – atvesti elektrą, įrengti žvyruotus kelius. Nors procesas tęsiasi jau dešimtis metų, ir šiandien gyventojai neturi galimybės pradėti statybų – prie sklypų neįmanoma privažiuoti. Susitikime gyventojams buvo pristatytas Savivaldybės siūlymas pasidalinti finansine našta kuriant infrastruktūrą – prisidėti 50 proc. savomis lėšomis. Taip esą būtų galima paspartinti procesą.

Susitikimo pradžioje Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Balčikonienė pristatė 176 gyvenamųjų namų kvartalo techninį projektą, kuris rengtas dviem etapais. Pirmas etapas apima lietaus nuotekų tinklų, žvyruotų gatvių ir elektros įrengimą, antras etapas – asfaltuotų gatvių ir kitų tinklų.

Klaipėdos rajono meras pristatė kvartalo perspektyvą: jei gyventojai prisidėtų 50 proc. prie pirmo etapo darbų, t. y. žvyruotų gatvių ir lietaus nuotekų kanalizacijos įrengimo, projekto įgyvendinimas paspartėtų, ir darbai būtų baigti apie 2019 m. Jeigu gyventojai neprisidės, darbai nusikels neapibrėžtam terminui.

Pirmo etapo darbų kaina – 1,2 mln. eurų, taigi vieno sklypo savininkui prie projekto įgyvendinimo reikėtų prisidėti apie 4 tūkst. eurų. Po Savivaldybės pasiūlymo pristatymo salėje kilus didžiuliam sklypų savininkų pasipiktinimui, nuspręsta išsirinkti iniciatyvinę grupę, galinčią bendrauti su valdžios atstovais ir ieškoti problemų sprendimo.

176 gyvenamųjų namų sklypų kvartalo savininkai piktinosi, kad turi mokėti žemės mokestį, nors žeme naudotis negali, priekaištavo, kad dėl nuolatinio proceso vilkinimo, auga ir namų statybos kainos, keičiasi reikalavimai. Gyventojai kėlė klausimą, kas atsitiks, jei prisidėjus prie projekto, dings rangovas, ar darbų kaina išaugs.

„Visokių nelaimių gali atsitikti: karas gali prasidėti, meteoritas į žemę pataikyti, bet gyventi reikia. Jei rangovas bankrutuos, bus parinktas kitas, kainų skirtumą dengs Savivaldybė“, – gyventojus raminti bandė V. Dačkauskas.

Po valandą trukusių diskusijų ir bandymų ieškoti susidariusios situacijos sprendimo, meras paskelbė balsavimą. Su Savivaldybės siūlymu pasidalinti finansine našta sutiko vos 9-ių sklypų savininkai, visi kiti, atvykę i susitikimą (apie 100 žmonių), balsavo prieš. Nuspręsta, kad 176 gyvenamųjų namų sklypų kvartalo savininkai išsirinks maždaug 10 žmonių iniciatyvinę grupę, toliau bendrausiančią su valdžia, nes susitikimas su dauguma nieko neišsprendė.

Praėjusiais metais Savivaldybė investavo 144,5 tūkst. eurų už elektros jėgos spintų pastatymą ir elektros instaliacijų įvedimą prie kiekvienos sklypo. Kitiems metams Strateginiame veiklos plane šiam kvartalui yra numatyta 0,5 mln. eurų, tiek pat – ir 2019 m.