Aiškinantis, kokio amžiaus vairuotojai paprastai sukelia eismo įvykius, statistika glumina: vyresni kaip 75-erių senjorai sudaro vos 3 proc. vairuotojų, bet sukelia kas dešimtą eismo įvykį. Draudimo bendrovės BTA duomenys atskleidžia, kad su pensiniu amžiumi vairuotojų avaringumas padidėja, o dar vyresni pavojingai viršija visus vidurkius.

BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis teigia, jog vairuojantys senjorai dažniausiai neskuba, retai viršija greitį ar pažeidinėja Kelių eismo taisykles, tačiau su amžiumi jų keliama rizika keliuose visgi išauga. Lietuvoje nėra nustatyta viršutinė amžiaus riba vairuotojams, tačiau garbų amžių pasiekusius žmonėms būtų pravartu dažniau pasitikrinti sveikatą.

„Vyresni žmonės nori neprarasti savarankiškumo, išlikti mobilūs ir tai natūralu. Pavasarį kaip tik prasidės žemės darbai, todėl garbaus amžiaus vairuotojų keliuose ir gatvėse padaugės. Prisiminkime, jog kelyje sutiksime daugiau senjorų, kurie prasčiau mato, jų orientacija bei reakcija yra lėtesnės, todėl būkime atidesni. Patiems senjorams rekomenduočiau vengti piko ir spūsčių, rinktis ramesnį laiką ir mažiau apkrautus maršrutus“, – sako A. Žiukelis.

Tarp civilinės atsakomybės automobilio draudimus turinčių žmonių vyresni nei 75 metų senjorai sudaro vos 3 proc., tačiau jų avaringumas beveik toks pats, kaip 18–25 metų jaunuolių.

„Glumina tai, kad toks nedidelis skaičius vyresnio amžiaus vairuotojų statistiškai sukelia 13,5 proc. eismo įvykių. Saugumas kelyje su amžiumi akivaizdžiai mažėja, nes vyresnių nei 80 m. kelyje jau tėra vos 1 proc., o jie tampa 7 proc. eismo įvykių kaltininkais. Tuo tarpu jaunuoliai sukelia apie 12 proc. eismo įvykių“, – sako A. Žiukelis.

Iš darbo praktikos BTA ekspertas prisimena atvejį, kuomet senjoras ne tik neprisiminė avarijos, dėl kurios buvo kaltas, bet netikėtai prisiminė kitą, kurios metu sužalojo žmogų.

„Negaliu užmiršti, kaip su garbaus amžiaus vyru tikslinausi eismo įvykio aplinkybes, o jis tvirtino, kad tokios avarijos net nebuvo. Bandant priminti laiką ir aplinkybes, senjoras atsakė, jog tai pats žmogus ant kapoto užšoko. Akivaizdu, kad senjoras užmiršo ne tik tą avariją, dėl kurios skambinau, bet dar ir kitą, kurioje nukentėjo žmogus“, – teigia draudimo įmonės atstovas.

Didelis vairavimo stažas ne visuomet apsaugo nuo nemalonumų. Draudikai pastebi, kad vyresni žmonės žino ne visas Kelių eismo taisyklių naujoves, nepastebi pasikeitusio eismo reguliavimo įprastuose maršrutuose, jiems jau sunkoka teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją.

„Tai, kad lėtėja reakcija ar trinka orientacija, silpniau matoma sutemus, greitai pastebi artimieji. Atkreipkite dėmesį, jei žmogus nepastebi kelio ženklų, pamiršta detales, neatkreipia dėmesio į aiškiai matomus eismo reguliavimo pakeitimus. Abejojant, ar žmogus gali saugiai vairuoti, reiktų pasistengti jį nuo to atkalbėti ir šiuo metu tai vienintelis dalykas, ką galima padaryti. Patys senjorai neretai ryžtasi atsisakyti vairavimo tik po to, kai fiziškai nebepajėgia ar po rimto eismo įvykio, tačiau labai norėtųsi išvengti tokių ribinių situacijų“, – vardija A. Žiukelis.

Be to, patekę į eismo įvykį patys senjorai gali tapti nesąžiningumo aukomis, nes praktikoje pasitaiko ir tokių nutikimų, kai nesąžiningi vairuotojai pasinaudoja silpniau matančiu senjoru, deklaraciją užpildydami savo naudai.

Draudikai pastebi, kad vyresni vairuotojai dažniau vairuoja senesnius automobilius, kuriems techninė apžiūra atliekama kas dvejus metus. Tačiau senesniam automobiliui toks laikotarpis gali būti per ilgas, ypač jei važiuojama rečiau: gumos sensta, kietėja, metalines dalis veikia korozija, genda vairo mechanizmas, stabdžiai, pakaba bei nutinka situacijos, jog „rankinį stabdį užtraukiau, o automobilis vis tiek nuriedėjo“.