Gegužės 12 dieną Veiviržėnų gyventoja Agrafina Ruškienė šventė savo 90-ąjį jubiliejų. Po gimimo dienos, atšvęstos artimųjų apsuptyje, gegužės 15 dieną, jubiliatės atvyko sveikinti ir Klaipėdos rajono savivaldybės atstovai.

Gėlėmis kvepiančiuose namuose ponia Agrafina kartu su dukra Birute priėmė sveikinimo žodžius ir gėles iš Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Violetos Riaukienės, Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojos Jolantos Papievienės, Veiviržėnų seniūnijos vyresniosios specialistės Aldonos Dėringienės bei seniūnijos socialinės darbuotojos Sandros Žemgulienės.

Puikiai nusiteikusi senolė susirinkusiuosius džiugino savo šypsena. Nors sveikata jau ne tokia, kaip jaunystėje, sunku vaikščioti, ponia Agrafina nesiskundžia ir džiaugiasi, kad yra šviesaus proto. Senolė noriai bendravo su svečiais, o jos dukra neslėpė – dėmesys ilgaamžei patinka. 90-metė visuomet laukia svečių, mėgsta bendrauti, su džiaugsmu laukia vis į svečius užsukančių kaimynių.

Ir iš tiesų dėmesiu senolė nesiskundžia. Užauginusi 5 vaikus, šiandien gyvi likę 3 iš jų – dukra ir du sūnūs, Agrafina gali džiaugtis didžiuliu pulku vaikaičių: 10 anūkų, 12 proanūkių, 2 proproanūkiai – didžiausias senolės džiaugsmas ir turtas. Vaikaičiai senolę itin myli ir gerbia, o jubiliejaus proga jos nepamiršo nei visai netoli Klaipėdoje gyvenantys anūkai, nei užsienyje gyvenimą kuriantys vaikaičiai. Į jubiliejaus šventę susirinkęs gausus būrys artimųjų ilgaamžę apipylė dėmesiu ir gėlėmis, o atvykti negalėję stebino savaip: atsiuntė senolei 90 rožių puokštę bei muzikantą, kuris saksofono melodijomis itin nustebino bei pradžiugino. Per šventę ilgaamžė buvo itin gyvybinga ir laiminga, nuovargio net nesijautė.

Šiandien 90-metė gali džiaugtis artimųjų šiluma, pagalba ir dėmesiu. Tačiau jos jaunystė lengva nebuvo. Trijų vaikų šeimoje užaugusi senolė vos penkerių metų neteko mamos. Be mamos liko ir vos kelių dienų jos jaunesnioji sesutė, kurią teko prižiūrėti Agrafinai, jos broliui ir tėčiui. Šiandien senolė turi tik penkeriais metais jaunesnę seserį, brolį jau pragyveno. Ilgai vieniems vargti vaikystėje jiems neteko. Agrafinos tėtis susirado moterį, tapusia jos pamote, kuri kartu gyventi atsivedė ir savo dukrelę. Moteris vaikams atstojo mamą, o jos dukra – seserį, todėl buitis tapo lengvesnė, o ateitis šviesesnė.

Kaip įprasta, tuomet vaikai be darbo dyki būti negalėjo. Nuo mažens Agrafinai teko ganyti žąsis, piemenauti, dirbti įvairius ūkio darbus. Suaugusi dirbo kolūkyje, o namie darbų irgi netrūko – 5 vaikai, ūkis su karvėmis ir kiaulėmis – tik spėk suktis. Daug darbo teko įdėti, kad vaikai būtų ne tik sotūs, bet ir dori, išsilavinę. Kartu su senole per gyvenimo vargus ir džiaugsmus ėjo ir jos vyras, kuris jau miręs. Nors jau daug metų praėjo, tačiau dar ir dabar ilgaamžei liūdna pasidaro pagalvojus, kad vyro jau nėra šalia. Kaip sako senolė, nors ir vaikai aplink, nors ir draugių yra, tačiau antrosios pusės niekas pakeisti negali, su niekuo taip nepasišnekėsi.

Kadangi sunkiai vaikšto, ilgaamžė mėgsta žiūrėti televizorių bei klausytis radijo. Pamaldžios 90-metės mėgstamiausia radijo stotis „Marijos radijas“. Vis dėlto labiausiai senolė mėgsta bendrauti su artimaisiais ir draugėmis. Agrafinos dukra išduoda: senolė mėgsta ne tik pasišnekučiuoti, bet ir pasipuošti – prieš kiekvieną susitikimą ji gražiau apsirengia, pasitempia ir iškart spinduliuoja gera nuotaika, o, kai veide šviečia šypsena, amžiaus našta negali paslėpti senolės grožio.

Šiandien išpuoselėtuose namuose Agrafina gyvena kartu su savo dukra Birute Greviene bei jos vyru. Birutė – ilgametė Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos darbuotoja, visuomenės sveikatos specialistė, todėl senolės sveikata visuomet pasirūpinta.

Svečius išlydėjusi senolė dėkojo už sveikinimus, apsilankymą. Sulaukus tokio garbingo amžiaus – dėmesys ir bendravimas yra itin malonūs ir svarbūs. O šypsena 90-metės veide išduoda, kad artimųjų šilumos ir meilės ilgaamžei tikrai nestinga.