Gargždų gyventojai galėjo pasirinkti, kaip švęsti trumpiausią naktį – tradiciškai ar šiuolaikiškai. Gargždų kultūros centras ant Kalniškės piliakalnio pakvietė į Rasų šventę „Vasarvidžio virsmas“, o po jos prasidėjo linksmybės parke, kuriomis rūpinosi Gargždų miesto bendruomenė.

Kvietė pagoniškas dvasias

Piliakalnyje, anot renginio pagrindinės organizatorės Vaidos Skuodienės, rinkosi tie, kurie norėjo Rasas švęsti pagoniškai. Jos teigimu, kadangi šventė čia organizuota antrus metus, žmonės jau žinojo, ko tikėtis.

Netrūko įvairių tradicinių ritualų: pasveikinimo, ugnies šokį atliko „Trepsiuko“ šokėjos, buvo aukojama ugnies deivei Gabijai – maitinama druska ir gintaro dulkėmis, žolininkė būrė ateitį iš surinktų žolių, buvo pinami vainikai, prisimenamos šios ypatingos dienos tradicijos ir papročiai.

Šventėje piliakalnyje dalyvavo Gargždų kultūros centro kolektyvai: Kvietinių skyriaus folkloro ansamblis „Kvėitys“, vaikų šokių studija „Trepsiukas“, folkloro ansamblis „Cyrulelis“, moterų vokalinis ansamblis „Elegija“ ir žolininkė Genovaitė Rauktienė.

Bene įspūdingiausias šios Rasų šventės akcentas – šilutiškio Dariaus Viliaus specialiai šiam piliakalniui sukurta skulptūra. Anot Gargždų kultūros centro projektų vadovės, tautodailininkas, kalvis, besigilinantis į pagonybę, šią skulptūrą su kitais žiniuoniais kūrė žvelgdamas į šios vietos fotografijas. Medieną skulptūrai dovanojo UAB „Litimbera“.

„Skulptūra skirta tam, kad Kalniškės piliakalnio pagoniškos dvasios suaktyvintų etnorenginių gausą, renginiai būtų stipresni“, – skulptūros prasmę įvardijo V. Skuodienė.

Menininkas minėjo, kad per praėjusių metų Rasų šventę piliakalnyje buvo iškviestos devynios pagoniškos dvasios, todėl piliakalnis „virte verda, suaktyvinta visa veikla ant jo“.

Sudeginus skulptūrą, Rasų laužo ugnimi uždegtas deglas nuneštas į parką ir perduotas Gargždų miesto bendruomenės pirmininkei Violetai Gedgaudienei, kad juo būtų galima uždegti ir kitą Joninių laužą.

„Žmonės gali rinktis. Kas nori pagoniškumo – ant piliakalnio, kas nori šiuolaikiškumo – tas į parką. Tikiuosi, kad per metų metus „užsiauginsime“ tuos žmones, kad jie būtent Rasų naktį eitų ant piliakalnio pagoniškai švęsti šią dieną. Kad piliakalnis įgautų ypatingą aurą“, – portalui mano-gargzdai.lt sakė V. Skuodienė, pridūrusi, kad žmonių šventėje galėjo būti ir daugiau, patekimą apsunkino ir eismo ribojimai dėl vykusio Lietuvos dviračių plento čempionato.

Šilutiškio Dariaus Viliaus specialiai šiam piliakalniui sukurta skulptūra. Gargždų kultūros centro nuotr.

Parke – bendruomeniškos linksmybės

Parke, anot Gargždų miesto bendruomenės pirmininkės, Joninių tradicinių akcentų beveik nebuvo, bet žmonių netrūko, o linksmybės tęsėsi net iki 2 val. nakties.

„Davėme koncertą, pasilinksminti, pabūti. Tai, ko žmonės pageidavo“, – sakė V. Gedgaudienė.

Ji itin dėkojo visoms šventės grupėms, kurios koncertavo nemokamai: „Nevalyk lentos“, „Jakų retro“ grupei, „Klasiokai“, „Pečius griūn“, repo atlikėjui Edenui, didžėjui Raimondui.

 „Mūsų bendruomenės biudžetas – nulinis. Sceną dovanojo D. Juciaus individuali įmonė ir „Valdo atrakcionai“, seniūnija – tualetus. Tai bendruomenės bendras renginys, visi surėmė pečius ir padarė šventę. Be pinigų irgi galima padaryti ne ką prastesnę šventę“, – dėkodama visiems rėmėjams sakė bendruomenės pirmininkė.

Pasiteiravus, ar ir kitąmet gargždiškių lauks dvejos Joninės, V. Gedgaudienė teigė, kad, jeigu atsiras norinčių koncertuoti, bendruomenė rengs šventę. Jos manymu, reikėtų sėsti prie bendro stalo su Gargždų kultūros centru ir aptarti kitų metų šventes, mat koreguotinų dalykų, pasak jos, yra.

Joninės Gargžduose – Simos Ulvikienės nuotraukose: