Trečiadienį Savivaldybėje vyko pasitarimas dėl gatvių ir kitos aplinkos sutvarkymo darbų įgyvendinus vandentvarkos ir nuotekų tinklų plėtros projektus „Gargždelės“ ir „Minijos“ sodininkų bendrijose. Pasitarime dalyvavo mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus darbuotojai, AB „Klaipėdos vanduo“, rangovai UAB „Kauno dujotiekio statybos“ atstovai, sodininkų bendrijų pirmininkai, gyventojai.

Per  2016–2019 m. laikotarpį į Klaipėdos rajono vandentvarką  investuota ir toliau planuojama apie 13 mln. eurų. Savivaldybė prie projektų vykdymo iš biudžeto per trejus metus prisidės apie 2 mln. 340 tūkst. eurų. Vandentvarkos projektams finansuoti naudojamos bendros savivaldos, bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir ES lėšos. Įgyvendinus šiuos projektus – paklojus naujus tinklus, šio projekto vykdytojai savo lėšomis atkuria gatvių dangą ir kitus aplinkos elementus.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė supažindino, kad yra gauta gyventojų skundų dėl įvairių rangovų neužbaigtų darbų ir dėl to susijusių problemų: gyventojų nuomone, išpilta ne tokios kokybės skalda, yra paliktų duobių asfalte, panaikintos kūdros ir dėl to tvinsta sodybos ir kt. Savivaldybė suinteresuota išsiaiškinti ir paskatinti projekto užsakovą – bendrovę  AB „Klaipėdos vanduo“ bei rangovus „Kauno dujotiekio statybos“ ieškoti kompromisinių sprendimų su gyventojais ir kuo greičiau užbaigti darbus ir/ar ištaisyti galimai padarytą statybos darbų broką.

Abiejų sodininkų bendrijų gyventojai teigė, kad vandentvarkos projektas iš tiesų buvo labai lauktas ir labai pagerins jų buities sąlygas, tačiau infrastruktūros atkūrimo darbų kokybė jų netenkina, − su projekto vykdytojais sunku susitarti, buvo nereaguojama į jų skundus žodžiu, todėl surašyti skundai, kurie, jų nuomone, yra visiškai pagrįsti. Gyventojai tikino, kad patys buvo išsipylę gatves kokybiška skalda, kad puoselėjo sodybas, kurių aplinka dabar ženkliai apgadinta, kad dėl užpiltų žemėmis vandens telkinių tvinsta kiemai, netgi namai ir pan. Žmonės rodė skaldos pavyzdžius, kokia ji yra dabar, sudarkytos aplinkos nuotraukas.

 AB „Klaipėdos vanduo“ atstovas Vytautas Valantinas tikino, kad jie rūpinasi aplinkos atkūrimu pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir negali labiau pagerinti aplinkos, lyginant su tuo, kokia ji buvo prieš tai.

„Turėtume pasistengti kiekvienu konkrečiu atveju, pasikvietę atstovus iš Savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus, tų sodininkų bendrijų gatvių, kuriose yra paliktų neužbaigtų ar ne taip atliktų darbų, AB „Klaipėdos vanduo“ ir rangovų atstovus, aptarti, kas ir kodėl yra neužbaigta ar ne taip padaryta, − sakė mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, − kitaip šios problemos bus perduotos spręsti merui Vaclovui Dačkauskui ir AB „Klaipėdos vanduo“ generaliniam direktoriui Leonui Makūnui.

Po diskusijų nutarta sudaryti grafiką ir kas dvi savaites susikviesti į problemines vietas gyventojų ir atsakingų institucijų atstovus, įvertinti situaciją, surašius protokolus, spręsti, kaip atkurti sodininkų bendrijų aplinką.