Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma didinti baudas už visas nusikalstamas veikas ir ypač griežtinti atsakomybę už korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Kad Lietuvoje yra pernelyg menkos baudos už korupcinius nusikaltimus, konstatavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Ši prestižinė ir ypatingą dėmesį skaidrumui skirianti organizacija nurodė, kad Lietuva daugeliu aspektų atitinka prisijungimo kriterijus, tačiau stokoja adekvačių bausmių už korupciją.

Siekiant pažaboti kyšininkavimą, prekybą poveikiu, piktnaudžiavimą tarnyba ir kitas korupcijos apraiškas, Prezidentė inicijuoja Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis baudos bus susietos su žalos dydžiu, nusikaltėlių gauta nauda ar kyšio suma. Pasak Prezidentės, bausmė turi būti tokia, kad žmogui nekiltų ranka imti kyšį, papirkinėti, sukčiauti ir neteisėtai siekti naudos.

Tai reiškia, kad, davus ar paėmus 50 tūkst. eurų kyšį, bus skirta tokio pat arba didesnio dydžio bauda. Tokia praktika galioja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse – Estijoje, Danijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje.

Teismų praktika parodė, kad tiek už korupcinius nusikaltimus, tiek už kitas nusikalstamas veikas skiriamos baudos yra minimalios ir neatgraso nuo nusikaltimų. Dabar teismai, pavyzdžiui, už sunkius korupcinius nusikaltimus vidutiniškai skiria 3,2 tūkst. eurų baudą – tai yra vos 6 proc. nuo galimos paskirti maksimalios baudos. Minimalios baudos skiriamos ir už kitus nusikaltimus: už pinigų plovimą baudos vidurkis – 3 proc., už apgaulingą apskaitos tvarkymą – 7 proc.

Prezidentė taip pat siūlo netaikyti lubų baudoms ir taip užtikrinti teisingos bausmės paskyrimą. Pagal galiojantį reglamentavimą, teismai praktikoje subendrina baudas už kelis nusikaltimus ir paskiria galutinę bausmę, kuri, pavyzdžiui, už sunkų nusikaltimą, negali būti didesnė negu 57 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad jeigu padaryto nusikaltimo žala yra net ir 1 milijonas eurų, teismas negali skirti didesnės negu 57 tūkst. eurų baudos.

Prezidentė siūlo numatyti, kad skirdamas baudą teismas privalomai įvertintų ir kaltininko turtinę padėtį. Tai užtikrins teisingą nubaudimą, o teismą įpareigos motyvuoti skiriamos baudos dydį. Įpareigojamas teismas vertinti turtinę padėtį yra Estijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Austrijoje, Danijoje, Suomijoje. Taip pat teismai bus įpareigoti paviešinti visus nuosprendžius, kur už korupcinius nusikaltimus baudžiamas juridinis asmuo.

Taip pat Prezidentė siūlo už apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą numatyti viešosios teisės arba teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą nuo 3 iki 7 metų. Tyrimai rodo, kad ši priemonė yra viena efektyviausių korupcijos prevencijos įrankių – bijodami ilgam prarasti darbą, žmonės vengia nusikalsti.

Kliūtimi teisingumui ir populiariu būdu išsisukti nuo atsakomybės yra tapęs ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Prezidentė pabrėžia, kad bausmė už pačius pavojingiausius nusikaltimus turi būti veiksminga ir efektyvi. Todėl įstatymo pataisomis šalies vadovė siūlo už sunkius nusikaltimus panaikinti galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmę ir taip užkirsti kelią nebaudžiamumui.