Minėdami lietuvių literatūros klasikės Ievos Simonaitytės metus, Agluonėnų pagrindinės mokyklos mokiniai keletą renginių organizavo jau praėjusiais mokslo metais. Paskatinti lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, informacinių technologijų, pradinių klasių mokytojų, mokyklos bibliotekininkės, dalyvavome edukacinėse pamokose mokykloje ir rašytojos muziejuje Priekulėje, rengėme parodas, žymiausių kūrinių ištraukų skaitymų popietę, protų kovas. Mokslo metus baigėme pristatydami meninę kompoziciją romano „Aukštujų Šimonių likimas“ motyvais. Naujieji mokslo metai prasidėjo žygiu į rašytojos gimtinę – Vanagus.

Tiesa, planus pakoregavo pliaupiantis lietus, tačiau dalį žygio plano įgyvendinome.

Mokytojai mokykloje mums skaitė rašytojos biografijos ir kūrinių ištraukas, o vėliau keliavome į Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčią, kurioje mus pasitiko kunigas Remigijus Šemeklis. Jis papasakojo bažnyčios istoriją, kunigų nuveiktus darbus, o svarbiausia – įdomiai pateikė Ievos Simonaitytės ryšį su šia bažnyčia.  „Niekas bažnytėlėje neblizga nei auksu, nei kristalais ir nei pigiais bet kuriais kitais papuošalais. Bažnyčia graži savo naujumu, savo paprastumu. Šone – sakykla, per vidurį – altoriukas, abu iš kuklaus medžio, dengto purpuru. Ant altoriaus mūka – medinis kryžius su sidabriniu Kristaus kūnu. Tiesa, gale bažnyčios vitražai. Šauklio Jūris sakė, kad jie dovanoti pačios ciesorienės Augustos. Vitražuose atvaizduoti Petras ir Povilas – apaštalai. Vienas su baisiai dideliu raktu, kitas pasirėmęs ant kardo“, – apie gimtųjų Vanagų kaimo bažnyčią rašė Ieva Simonaitytė.

Kunigas Remigijus Šemeklis pasakojo apie rašytojos ryšius su kunigu Emiliu Bleiveisu. Jis ne tik rūpinosi jos išsilavinimu, bet ir vežė gydytis į Angerburgą. Todėl atsidėkodama rašytoja įkalbėjo savo pažįstamą operos dainininką surasti gerą meistrą bažnyčios vargonams suremontuoti. Ir pati sumokėjo už tai, kad jie vėl prabiltų.

Ievos Simonaitytės gyvenimas ir kūryba – tai tarsi didžiulė skrynia, kurią atvėrę galime nusikelti į Mažosios Lietuvos istoriją. Rašytoja sulaukė didelio pripažinimo ne tik literatūros pasaulyje, bet ir mūsų širdyse.