Apie regioninę politiką pasibaigus 2013−2020 m. Europos Sąjungos paramos laikotarpiui ir ko tikėtis mūsų Savivaldybei, kalbamės su Klaipėdos rajono meru Vaclovu Dačkausku.

Neseniai dalyvavote susitikimuose su Telšių bei Šiaulių regiono merais dėl Lietuvos suskirstymo regionais po 2020 m. ir aptarėte alternatyvias galimybes, − kokios jos?

Dar pernai Vyriausybė nusprendė Lietuvą padalinti į du statistinius regionus − Vilniaus apskrities ir likusios šalies. Tokiu būdu tikimasi užsitikrinti didesnį regionų plėtros finansavimą vidurio ir vakarų Lietuvai, nes visa šalis kartu yra ties 75 proc. Europos Sąjungos ekonominio išsivystymo riba. Atskirai Vilniaus apskrities išsivystymas siekia 109 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos − 62 proc. Europos Komisija kol kas neatsako į klausimą, ar pripažins tokį Lietuvos statistinį padalijimą.

Lietuva Sanglaudos politikos kontekste iki šiol buvo laikoma vienu mažiau išsivysčiusiu regionu, tačiau per pastaruosius metus įsibėgėjus Vilniaus regiono ūkio plėtrai, pradėta baimintis, kad šalis po 2020 metų gali būti priskirta pereinamojo regiono kategorijai ir prarastų nemažą dalį būsimos paramos.

Susitikimuose su merais aptarėme, kad Lietuvą tikslingiau būtų suskirstyti į tris regionus – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos (Vakarų) regioną, taip tikėdamiesi didesnio dėmesio ir daugiau galimybių gauti finansavimą mūsų regiono projektams.

Kas nauja išsakyta pasitarime Vidaus reikalų ministerijoje dėl Lietuvos suskirstymo regionais?

Pristatyta 2017−2027 m. Regioninės politikos baltoji knyga, kurioje aptarta regioninės politikos strategija, planuojami pokyčiai, konkretūs veiksmai. Joje konstatuojama, kad, nors pagal teritorijos plotą ir gyventojų skaičių Lietuva yra santykinai maža valstybė, tačiau egzistuoja pastebimi ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp atskirų jos dalių. Be kitų veiksnių, lemiančių netolygią Lietuvos teritorijos raidą, susiję su savivaldos lygmeniu įvardyti pasyvus gyventojų dalyvavimas savivaldos valdyme, kontrolėje ir kasdienių sprendimų priėmime, taip pat − Vietos savivaldai nepriskirta ekonominės plėtros skatinimo funkcija ir nenumatytos finansinės paskatos už sėkmingą vietos ekonominę politiką ir dėl to sukurtas kokybiškas darbo vietas.

Taigi norint veiksmingai valdyti iššūkius, tokius kaip socialinė ir ekonominė nelygybė bei depopuliacija, reikalingi nemaži pokyčiai.

Kokie pagrindiniai uždaviniai numatomi, siekiant veiksmingų pokyčių? Kaip jų bus pasiekta?

Vienas iš svarbiausių – stiprinti atsakingą ir kompetentingą savivaldą. Taip pat – įgalinti Lietuvos regionus, užtikrinti vietos, regionų ir valstybės plėtros darną, remiantis objektyvia ir efektyviai valdoma informacija, gerinti regionų įvaizdį ir vykdyti veiksmingą komunikaciją.

Taigi, pavyzdžiui, stiprinant atsakingą ir kompetentingą savivaldą, bus siekiama padėti savivaldybėms geriau planuoti ir vykdyti savo funkcijas, didinti jų finansinį savarankiškumą, paskatas pritraukti investicijas, efektyviai valdyti paslaugas ir infrastruktūrą ir suteikti visus tam būtinus įrankius – investicinę pagalbą, greitą ir efektyvų informacijos apie žemės sklypus, pastatus, paslaugas ir darbuotojus valdymą ir pateikimą, liberalizuoti valstybinės žemės nuomos investiciniams projektams taisykles.

Siekdama vienodesnio apskričių išsivystymo, valstybė skatins kiekvieno regiono ekonominę plėtrą. Remiantis regionų pasirinktomis prioritetinėmis ekonominės raidos kryptimis (specializacija), su didžiausiais ekonominiais centrais planuojama sudaryti augimo susitarimus, užtikrinančius didžiausią abipusę naudą savivaldybei ir valstybei, bei nemažai kitų priemonių.

Kokie bus mūsų savivaldybės raidos prioritetai? Kodėl svarbu juos nustatyti ir kaip jie bus nustatomi?

Mūsų prioritetai išlieka žemės ūkis ir turizmas. Žemės ūkio prioritetą lemia pati savivaldybės specifika, tradicijos, taip pat ir palaipsniui atgijęs ūkininkavimas pastarąjį dešimtmetį. Turizmo srityje turime nemažą pastarųjų metų įdirbį: mūsų savivaldybė patenka į nacionaliniu lygiu nustatytą prioritetinį turizmo regioną, turime parengę Turizmo rinkodaros strategiją, sėkmingai įgyvendinami 2 regioniniai turizmo e-rinkodaros projektai – „Laisva, skanu, unikalu – žuvies keliu“ ir „Pažink Vakarų krantą“, esame tarptautinio projekto – „Pietų Baltijos krantas – ilgalaikių laivybos krypčių tarp šalių kūrimas MARIAGE bendradarbiavimo tinklų pagrindu“ partneriai. Pasirašytos jungtinės veiklos sutartys su kitomis 3 regiono savivaldybėmis.

Klaipėdos miesto savivaldybė rengia savo plėtros studiją, ir mes kartu kitomis regiono savivaldybėmis jungsimės, kad regionas būtų formuojamas tikslingai ir darniai, atsižvelgiant į kiekvienos regiono savivaldybės privalumus ir toliau vystant ir stiprinant pažangiausias savo sritis. Šiuo metu regiono savivaldybių merai sutarė sudaryti darbo grupes, kurios kiekvienoje savivaldybėje aptars, tikslins ir derins prioritetus – taip parengsime savo regiono mini baltąją knygą.

Kaip planuojama pagerinti sąlygas efektyviai savivaldybių veiklai?

Ketinama sukurti socialinių-ekonominių pasiekimo rodiklių sistemą, pagal kurią būtų planuojama savivaldybėms skiriamos ES fondų lėšos, valstybės biudžeto subsidijos ir dotacijos. Vadovaujantis kriterijais, susietais su darbo vietų kūrimu, verslo ir investicijų skatinimu, būtų perskirstoma ir dalis GMP, skiriamo savivaldybių biudžetų pajamų išlyginimui.

Planuojama sudaryti savivaldybėms galimybes naudotis efektyviais paslaugų planavimo įrankiais („Sumanaus regiono“ sistema ir ekspertine pagalba), teikti pagalbą kuriant konsoliduotus keleto savivaldybių ar keleto sričių paslaugų centrus, išnaudojant viešųjų paslaugų ar kitų trūkstamų paslaugų teikimui valstybės įmonių (pvz., Lietuvos pašto) ir privačią infrastruktūrą (pvz., kaimo vietovėse išsidėsčiusių turizmo sodybų, parduotuvių, degalinių tinklą), taip taupyti sąnaudas ir didinti paslaugų vertę mažesnėmis sąnaudomis.

Taip pat žadama įvertinti, kaip natūrali žmonių veikla dera su nustatytomis 60-ies savivaldybių ribomis, ir atitinkamai pakeisti Lietuvos administracinį suskirstymą. Padidinti gyventojų pasitikėjimą valdžios institucijomis, įtraukiant gyventojus į savivaldybių sprendimų priėmimo procesą. Tam reikia diegti naujus gyventojų dalyvavimo viešuosiuose sprendimų priėmimo procesuose būdus, įvairiomis priemonėmis, įskaitant elektronines apklausas.

Toliau didinant savivaldybių finansinį savarankiškumą ir motyvaciją, svarstytina galimybė dalį šiuo metu valstybės renkamų mokesčių perduoti savivaldybių kompetencijai, sukuriant savivaldybių mokesčių sistemą, arba suteikti savivaldybėms kompetenciją priimti sprendimus dėl gyventojų pajamų mokesčio tarifo ir lengvatų.

Kaip planuojama stiprinti regionų valdymą?

Baltojoje knygoje pabrėžiama, kad dabartinės regionų plėtros tarybos, sudarytos iš savivaldybių merų ir tarybų narių bei socialinių ir ekonominių partnerių, turi per mažai suinteresuotumo spręsti regioninio lygmens problemas. Todėl 2017 m. pradedamos „regionų lenktynės“, kurių tikslas – stiprus regioninis lygmuo su aiškiomis funkcijomis ir finansiniais resursais ir regioninis požiūris į plėtrą. Sėkmingam regioninės politikos įgyvendinimui bus atlikta funkcijų vietos savivaldos ir valstybės lygmens peržiūra ir įvertinimas, parenkant jų vykdymui optimalų teritorinį lygį, naujai steigiamų ar reorganizuojamų valstybės įstaigų ir įmonių būstinių ar aptarnavimo centrų vieta nebus pasirenkama iš vienos alternatyvos – Vilniaus, iki 2020 m. bus įvertinti esamų apskričių gyventojų skaičiaus, gyventojų pajamų, įmonių sukuriamos pridėtinės vertės pokyčiai ir esamų ekonominių centrų sukuriamos darbo vietos.

Įvertinant tai, kad vieni svarbiausių investicijų į regionų plėtrą šaltinių yra ES fondai, bus sukurtas mechanizmas, kuris užtikrins regionų galimybę savarankiškai planuoti plėtros prioritetus atitinkamai gaunant didesnę ES fondų dalį (iki 30 proc. Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšų).

Iki 2020 metų regionų ribos bus peržiūrimos sutapatinant jas su realiais funkciniais regionais. Jie turėtų išlikti apskričių apimtimi. 2020–2026 m., atsižvelgus į regionų sėkmę (ar nesėkmes) vykdant jiems priskirtas funkcijas, siūloma svarstyti Konstitucijos pakeitimo galimybę, įtvirtinant savarankišką 2 lygio savivaldos lygį, turintį renkamą valdžią ir savo biudžetą. Tačiau tai yra tik siūlymas.

Kokie pasiekimų rodikliai kiekviename regione numatomi 2020 m.?

Gyventojų pasitikėjimas savivaldybėmis – 60 proc., materialinės investicijos kiekvienam gyventojui – 1500 eurų; suminis gimstamumo rodiklis 12 – 1000-čiui gyventojų, 10 proc. pridėtinės vertės augimas, 12 proc. gyventojų pajamų augimas, 2000 valstybės institucijų ir įmonių darbuotojų, perkeltų į regionus.

Kaip minėjau, Regioninės politikos baltoji knyga dar tik rengiama, todėl konkretūs veiksmai bus tikslinami, tačiau, manau, pasirinkta kryptis yra teisinga ir galbūt artimiausioje ateityje sulauksime tikro regionų atsigavimo.