Po žemės ūkį nusiaubusių liūčių Lietuvoje paskelbus ekstremaliąją situaciją, Žemės ūkio ministerija ir nukentėjusios savivaldybės ieško būdų, kaip tiksliau apskaičiuoti ūkininkų patirtus nuostolius. Vakar vykusiame susitikime su savivaldybių atstovais žemės ūkio ministras Bronius Markauskas nežarstė tuščių pažadų ir kvietė realiai žiūrėti į esamą situaciją.

Kadangi Vyriausybė dėl lėšų skyrimo žemdirbių patirtiems nuostoliams kompensuoti kreipėsi į Europos Komisiją, dabar labai svarbu surinkti kuo tikslesnę informaciją iš savivaldybių. Lietuvoje ekstremaliąją padėtį yra paskelbusios 22 savivaldybės, tačiau žuvusių pasėlių plotus pagal atskiras pasėlių rūšis skaičiuoja ir informaciją apie tai Žemės ūkio ministerijai teikia visos šalies savivaldybės. Spalio 1 d. duomenimis, šalyje buvo apie 140 tūkst. ha laukų, kuriuose nenuimtas derlius. Iki lapkričio 1 d. tikimasi sulaukti tikslesnių duomenų. Susitikime aptartos ir galimybės žuvusių pasėlių plotus įbraižyti elektroninėje pasėlių deklaravimo sistemoje.

„Kalbant apie valstybės pagalbą, nespėjusiems nuimti derliaus prižadėti milžiniškų kompensacijų negalime. Rizikos valdymas yra ir pačių ūkininkų reikalas“, – sakė ministras. Susitikimo metu buvo pristatytas baigiamos parengti patirtų nuostolių apskaičiavimo metodikos projektas, diskutuojama, kaip galima būtų juos apskaičiuoti dar efektyviau, kad paramos sulauktų labiausiai nukentėję ūkininkai. Kompensacijų dėl patirtų nuostolių sulauks ne visi – teisę į valstybės ir (ar) europinę paramą įgis tik žemės ūkio veiklos subjektai, šiais metais negavę 30 proc. ir daugiau pajamų, lyginant su 2014, 2015 ir 2016 metų vidutinėmis pajamomis, tenkančiomis žuvusių pasėlių plotui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems bet kurioje privačioje draudimo įmonėje pasėlius ir (arba) augalus nuo tokių stichinių meteorologinių reiškinių, kaip sausra, kruša, liūtis, audra, iššalimas, yra kompensuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų iki 50 proc. draudimo įmokų.

Ministras B. Markauskas taip pat informavo, kad šią savaitę Lenkijoje planuoja susitikti su eurokomisaru Filu Hoganu. Viena iš svarbiausių jų pokalbių temų – parama nukentėjusiems šalies žemdirbiams.

„Akivaizdu, kad ši ekstremali žemės ūkiui situacija nebus paskutinė, todėl reikia ruoštis panašiems įvykiams. Gera žinia ta, kad Europos Komisija jau apsisprendė, kad galėsime dalį savo Kaimo plėtros programos lėšų skirti kuriamam rizikų valdymo fondui. Tai yra gana patrauklus mechanizmas ir mes jau turime tokio fondo metmenis, paruošti teisinę bazę ilgai neužtruksime“, – kalbėjo ministras.

Susitikimo Žemės ūkio ministerijoje metu aptarti ir akvakultūros bendrovių patirti nuostoliai dėl pakilusio vandens lygio upėse, taip pat ateinančių metų pasėlių deklaravimo taisyklių naujovės, akcentuojant pačią svarbiausiąją – žemę turi deklaruoti tas, kas ją dirba.