Spalio 18 dienos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje buvo pristatyti pagrindiniai mokyklinio brandos darbo principai ir įgyvendinimo tvarka. Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė informavo, kad šiais mokslo metais brandos darbas tampa sudėtine mokyklos baigimo vertinimo dalimi. Tikimasi, jog brandos darbas padės atskleisti mokymosi mokytis, tyrėjo kompetencijas, o kartu keis ir mokykloje vykstančius mokymo(si) procesus.

Brandos darbas yra kol kas neprivalomas, tačiau yra prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tad atlikus brandos darbą ir išlaikius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, mokinys gali gauti brandos atestatą. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2018 metais tvarkos apraše nustatyta, kad, kai pirmojo arba antrojo dalyko brandos darbo įvertinimas ne mažesnis negu devyni balai, už jį skiriama 0,25 balo.

Švietimo ir mokslo komiteto nariai išsakė poziciją, jog brandos darbui rengti reikėtų skirti daugiau laiko. Taip pat komiteto nariai išreiškė susirūpinimą dėl adekvataus darbo užmokesčio skyrimo mokytojui, kuris vadovaus mokinio brandos darbo rengimui. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, jog tam lėšos jau yra numatytos.

Brandos darbas – tai vidurinio ugdymo programos baigiamosios (arba kitos, jei dalyko programa intensyvinama ir baigiama anksčiau) klasės mokinio (kelių mokinių) ilgalaikis darbas, rengiamas ugdymo procese. Brandos darbą galima rengti iš visų individualaus ugdymo vidurinio ugdymo programos dalykų.

Brandos darbo tikslas – ugdyti(-is), patikrinti ir įvertinti mokinio pasirinkto dalyko ar ugdymo srities kompetencijas, įgytas mokantis pagal vidurinio ugdymo programą.

Projektinis ilgalaikis kūrybinio projekto darbas yra įgyvendinamas ir kitose Europos šalyse – Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Estijoje.