Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulas šešių didžiųjų savivaldybių reitinge trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau šių savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė  – Klaipėdos rajono savivaldybė, aplenkusi pernai pirmoje vietoje buvusį Kauno rajoną. Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės.

Klaipėdos rajone – daug investicijų ir aktyvi ekonomika

Klaipėdos r. savivaldybė, aplenkusi Kauno r. savivaldybę, šiemet užima pirmą vietą Lietuvos savivaldybių indekse (mažųjų savivaldybių grupėje). Iš 100 galimų balų Klaipėdos r. surinko 75. Maksimaliai įvertinta „Transporto“ sritis, daug balų surinko „Administracija“, „Biudžetas“, „Komunalinės paslaugos“, „Investicijos ir plėtra“. Nors visos sritys įvertintos palyginus gerai, tačiau, kad neprarastų pirmaujančios pozicijos, savivaldybė turėtų siekti dar geresnių rezultatų „Turto valdymo“ ir „Mokesčių“ srityse, rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto pateiktoje ataskaitoje.

Šių metų mažųjų savivaldybių indekso laimėtojos titulą Klaipėdos rajono savivaldybė pelnė dėl kelių priežasčių. Pirma, viešųjų paslaugų srityje (viešojo transporto, daugiabučių administravimo, buitinių atliekų surinkimo ir kt.) nestinga privačios iniciatyvos.

Antra, Klaipėdos r. savivaldybėje daug investicijų, aktyvi ekonomika. Investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą vienam gyventojui 2015 m. teko net 5590 eurai (vidurkis –1506 eurai), tai – net 1663 eurais daugiau nei 2014 m. Tiesioginių užsienio investicijų taip pat gausu – 4815 eurai gyventojui, lyginant su 1127 eurų vidurkiu (2015 m. duomenys). Daugiau nei vidutiniškai yra ir veikiančių ūkio subjektų (1000 gyv.), verslo liudijimus įsigijusių/prasitęsusių gyventojų (1000 gyv.), išduotų statybos leidimų (1000 gyv.). Tai rodo, kad savivaldybėje ekonominis gyvenimas yra aktyvus. Nenuostabu, kad čia gyventi ir dirbti atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, tai – retas atvejis Lietuvos savivaldybėse.

Klaipėdos rajono pozicijos. LLRI grafikai.

Trečia, Klaipėdos rajono savivaldybė gerai tvarkosi su biudžetu ir administravimu. Pavyzdžiui, biudžeto skola 2016 m. lyginant su 2015 m. sumažėjo 7,5 proc. p. (vidurkis – 5,1 proc.), beveik visi viešieji pirkimai buvo skelbiami (tai rodo skaidrumą), savivaldybės administracijai išlaikyti buvo skirta palyginus nedidelė dalis nuo patvirtinto biudžeto, o vidaus sandorių vykdyta nebuvo.

„Administracijai“ geras vertinimas skirtas dėl to, kad net esant palyginus mažam užimtų pareigybių skaičiui, visi gyventojų prašymai 2016 m. buvo išnagrinėti laiku.

„Turto valdymo“ srityje daugiau balų būtų galima gauti, jei daugiau nuosavų pastatų ir patalpų būtų įtraukta į parduodamų objektų sąrašą (2016 m. buvo įtraukta 1,2 proc. viso turto, lyginant su 5,6 proc. vidurkiu). Tiesa, gerai tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė apskritai turi palyginus nedaug nuosavo NT ir mažai jo nenaudoja.

„Mokesčių“ srityje daugiau balų neleido pelnyti palyginus aukštas pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (0,9 proc. lyginant su 0,7 proc. vidurkiu). Kita vertus, reikia pasidžiaugti, kad vidutinis žemės mokesčio tarifas yra mažiausias.

Klaipėdos rajono pozicijos. LLRI grafikai.

Didėja atotrūkis tarp savivaldybių

„Vilnius – šalies investicijų traukos centras, čia sukoncentruota net du trečdaliai užsienio investicijų. Dėl to čia didžiausi atlyginimai, bedarbystė – viena mažiausių. Sostinė – vienintelė iš didžiųjų miestų, kur gyventi ir dirbti atvyko daugiau žmonių, nei išvyko. Tiesa, kiti didieji miestai sostinei vis labiau lipa ant kulnų. Antroje vietoje esanti Klaipėda sėkmingiau tvarko savo finansus, yra taupiai valdoma, miesto skola – mažiausia iš didžiųjų miestų“, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

54-ų mažųjų savivaldybių reitinge geriausios vardas atiteko Klaipėdos rajono savivaldybei. Reitingas rodo, kad tokios „žiedinės” savivaldybės, supančios didžiuosius miestus, vis sėkmingiau išnaudoja didelio miesto kaimynystės privalumus – čia aktyvesnė ekonomika, vis daugiau žmonių jas renkasi darbui ir gyvenimui.

Klaipėdos rajono pozicijos. LLRI grafikas.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerovei rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių. Daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui! Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus“, – sako Ž. Šilėnas.

6 didžiųjų pagal tankį savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Kauno m., 4. Šiaulių m., 5. Panevėžio m.

54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių r.

Savivaldybių indeksą 2017 rasite čia.

Klaipėdos rajono pozicijos. LLRI grafikai.