Birbinčių kaime – neeilinė šventė. Emilijai Aluzienei sukako 100 metų! Pasveikinti ilgaamžės vyko Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė, socialinė darbuotoja Vitalija Šimkienė.

100-ąjį jubiliejų mininti Emilija Aluzienė gimė Vokietijoje, tačiau gyvenimą ten jau sunkiai atsimena – būdama visai mažytė grįžo į Lietuvą. Ponios Emilijos tėvai sulaukė 5 vaikų, tačiau visi jie, išskyrus jubiliatę, vaikystėje mirė. Per 100 metų ilgaamžei teko patirti tiek sunkių, tiek laimingų akimirkų, tačiau šiandien senolės dienos pilnos džiaugsmo, šilumos ir dėmesio, kurį jai teikia kartu gyvenantis sūnus su marčia – Audronius ir Lionė Petroniai.

Ilgaamžė ilgą laiką buvo savarankiška – net iki 95-erių gyveno viena pati Klaipėdoje, kur ją reguliariai lankydavo artimieji. Tačiau senolei sulaukus garbingo amžiaus, kai sveikata jau nebe tokia gera, sūnus nusprendė, kad mamai geriausia gyventi apsuptai artimųjų. Išpuoselėtoje sodyboje gyvenančią senolę džiugina ne tik sūnaus ir marčios draugija bei priežiūra, bet ir visai šalia, tame pačiame kieme, gyvenanti anūko šeima, į svečius nuolat atbėgantys proanūkiai. Iš viso ilgaamžė užaugino 2 sūnus, vienas jų jau iškeliavo anapilin. Sūnų šeimos poniai Emilijai padovanojo 4 anūkus, šie – 2 proanūkius, į pasaulį jau beldžiasi ir trečiasis. Didžiuotis ilgaamžė gali ir tuo, kad jos sūnus ir vaikaičiai gyvena Lietuvoje. Tik vienas anūkas mokslo žinių metus laiko semsis JAV.

Šiltuose, šviesiuose bei jaukiuose namuose senolei netrūksta artimųjų dėmesio. Sūnus stengiasi kiek įmanoma daugiau laiko skirti mamai, kuri itin mėgsta pokalbius. Ponia Emilija visuomet laukia svečių, pasakojo, kad net draugai užsuka pasilabinti, pabendrauti. Žmogiškoji šiluma, bendrystė – labai svarbu garbaus amžiaus moteriai. Marti – buvusi medikė, todėl ilgaamžei suteikiamas ne tik dėmesys, artimųjų meilė, bet ir visa reikalinga medicininė pagalba. Didžiausia ilgaamžės baimė – vaikų buities apsunkinimas, tačiau sūnus ir marti tikino, kad mama visas gyvenimo dienas leis kartu su jais, nes niekur geriau ja nebus pasirūpinta, niekas negalės atstoti tikros artimiausių žmonių meilės.

Tradiciškai prakalbus apie ilgaamžiškumo paslaptį ponia Emilija nesutriko ir ilgai negalvojusi atsakė, kad svarbiausia – būti taktiškam žmogui, su visais elgtis gerai ir niekada nelaikyti savyje pykčio kitam. Toks senolės gyvenimo būdas, matyt, lėmė ir tai, kad šiandien ją gerbia ir myli aplinkiniai, jos nepamiršta vaikaičiai, draugai. Štai ir Savivaldybės bei seniūnijos atstovams bendraujant su senolės šeima į svečius ilgaamžės, vadinamos babyte, atvyko pasveikinti marčios sesuo, netikėtai užsuko ir staigmeną močiutei jubiliejaus proga padarė ir anūkė, atvykusi iš Jonavos. Dar laukia ir kitų artimųjų apsilankymai. Ponia Emilija greičiausiai sulauks ir aktyvios Birbinčių bendruomenės sveikinimų. Tad geraširdės 100-metės Emilijos didžiausias noras – kuo daugiau bendrauti su aplinkiniais – tikrai išsipildys.