Lapkričio 14-ąją, antradienį, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, ko gero, pirmą kartą per savo kadenciją surengė spaudos konferenciją, kurioje kalbėta apie teritorijų plėtrą, vykdomus ir planuojamus projektus, bendradarbiavimą su žiniasklaida. Pristatymus žurnalistams parengė Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius. Spaudos konferenciją moderavo Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Daiva Beliokaitė. Vėliau žodį tarė ir į klausimus buvo pasirengę atsakyti Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, jo pavaduotojai Česlovas Banevičius ir Ligita Liutikienė, Administracijos skyrių vedėjai bei seniūnai. Į konferenciją atvyko žurnalistai iš 6 žiniasklaidos priemonių.

Tarp planuojamų projektų – naujas Savivaldybės administracijos pastatas

R. Kučinskaitė trumpoje prezentacijoje išskyrė reikšmingiausius Savivaldybės padarytus ir planuojamus darbus. Paminėtos naujo pastato prie Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro statybos, kurios turi būti baigtos dar šiemet. 800 kv. m patalpose bus įrengtas 75 vietų darželis. Objektas Savivaldybei atsieis apie 550 tūkst. eurų. Specialistė pažymėjo, kad švietimo srityje Savivaldybė gali pasigirti skirianti 150 eurų kompensacijas Klaipėdos rajone gyvenantiems tėvams, ugdantiems savo vaikus privačiuose darželiuose, bendradarbiaujama su 9 įstaigomis. Vienas didelių planuojamų projektų, siekiant patenkinti priemiestinės Sendvario seniūnijos kultūrinius, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo bei sporto poreikius – Slengių daugiafunkcio centro statybos. Objektą, R. Kučinskaitės teigimu, tikimasi įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu, skaičiuojama, kad tam prireiks apie 5 mln. eurų. Už 3 303 kv. m pastato naudojimąsi ir priežiūrą Savivaldybė 25 metus mokėtų preliminariai 271 tūkst. eurų nuomos mokesčio per metus, taip pat apie 225 tūkst. eurų per metus Savivaldybė skirtų įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui.

Minėti ir kitų švietimo įstaigų vykdomi ir planuojami  darbai: Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriaus pastato modernizavimas, Gargždų „Minijos“ progimnazijos Jakų skyriaus mokyklos-darželio statybos, darželio Dauparų kaime modernizavimas įrengiant naujas vietas.

Gargžduose taip pat planuojami didžiuliai projektai: Gargždų daugiafunkcis sporto centras, taip pat Administracijos pastato statybos. Pastarąjį, kuriame įsikurtų visos dabar 6-iose vietose išsibarsčiusios Savivaldybės įstaigos, ketinama statyti privačios partnerystės būdu. S. Karbausko teigimu, su projektu dar nėra supažindinta Taryba, šiuo metu atliekami investiciniai skaičiavimai.

 Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė pristatė planuojamus ir vykdomus projektus. S. Ulvikienės nuotr.

Domino rajono žemių prijungimo prie Klaipėdos klausimas

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius pristatyme akcentavo, kad rajone vyksta aktyvi plėtra: nuo 2000 iki 2015 metų yra patvirtinti 3004 žemėtvarkos ir teritorijų planavimo dokumentai, parengti 5285 detalieji planai. Sparčiausiai augančios gyvenamosios teritorijos – Klaipėdos priemiesčiuose – Slengiuose, Mazūriškėse, Kalotėje, Purmaliuose. Šios teritorijos turi parengtus specialiuosius planus. Šiuo metu yra pradėtas rengti tunelinio pravažiavimo per magistralinį kelią ties Aukštkiemio kaimu specialusis planas, sprendžiami kiti jungties su Klaipėdos miestu klausimai.

Specialistas, pasiteiravus žiniasklaidai, informavo ir apie 2018 metais planuojamus vykdyti Klaipėdos rajono bendrojo plano korektūros darbus. Gyventojai, kurie nepatenkinti esama situacija, pavyzdžiui, jų sklype draudžiamos statybos, turėtų kreiptis į Savivaldybę su prašymais koreguoti bendrąjį planą. Rengėjai, įvertinę siūlymus, darys tam tikrus pakeitimus.

Įdomu tai, kad apie Klaipėdos miesto savivaldybės siekius prisijungti teritoriją, įsiterpusią tarp Klaipėdos miesto ir magistralinio kelio „Klaipėda–Liepoja“, Savivaldybės vadovai negavo oficialaus Klaipėdos miesto kreipimosi. G. Kasperavičius patikino, kad dėl teritorijos prie Klaipėdos miesto prijungimo, skirtos uosto veiklai vystyti bei pietiniam aplinkkeliui tiesti, yra parengtas Vyriausybės nutarimas, dėl šios zonos esą konflikto neturėtų kilti.

„Buvo formalus miesto kreipimasis dėl 300 ha teritorijos uosto plėtrai prijungimo, bet spaudoje pasirodžiusiame straipsnyje atsirado ir kita zona. Šių 700 ha nei uosto kompanijos prašė, nei „Žaliojo slėnio“ gyventojai. Peršasi mintis, kad turime bendrauti su Klaipėdos miestu, tikrai kviesime jų administraciją“, – situaciją pristatė Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, patikinęs, kad tiek miestą, tiek rajoną sieja daugybė klausimų, bendrų problemų, todėl bendradarbiavimas yra būtinas.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas patikino, kad pernai, rengiant administracinių gyvenviečių ribų keitimo planą, taip pat nebuvo gautas nė vienas „Žaliojo slėnio“ gyventojo prašymas ar siūlymas dėl prijungimo prie miesto. Anot jo, šiuo metu administracinių ribų keitimo projektui yra ruošiamas Vyriausybės nutarimas.

Į klausimus buvo pasirengę atsakyti Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, jo pavaduotojai Česlovas Banevičius ir Ligita Liutikienė, Administracijos skyrių vedėjai bei seniūnai. S. Ulvikienės nuotr.

Rajonas sudomino investuotojus

Savivaldybės vadovai taip pat pasigyrė, kad artimiausiu metu Klaipėdos rajone planuojamos didžiulės investicijos. Vakarų medienos grupė į 150 ha Dirvupiuose esančio oro uosto teritoriją ketina investuoti, pirminiais duomenimis, virš 200 mln. eurų. Esą Regionų plėtros tarybos posėdyje bus prašoma objektui suteikti regioninės svarbos statusą. S. Karbausko teigimu, šalia šios teritorijos – tarp oro uosto ir „Vlantanos“, neseniai sklypą įsigijo ir investicijas jame planuoja koncernas SBA. 2018 metais jie planuoja naujo logistikos centro ir baldų komponentų gamyklos statybas. Į pirmąjį statybų etapą numatyta investuoti 22 mln. eurų.

G. Kasperavičius informavo, kad, siekiant pritraukti dar daugiau investitorių, yra priimtas sprendimas pradėti rengti specialųjį planą lygiagrečiai automagistralės einančiam keliui nuo Dauparų viaduko iki oro uosto. Tai tikėtina paskatintų ir kitų komercijos, logistikos, pramonės objektų statybas.

„Geras ženklas, kad yra norinčiųjų investuoti, gaunama daug prašymų keisti paskirtį į komercinę“, – teigiamas tendencijas pastebėjo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas.

Pasiteiravus, ar Vėžaičiuose bus kuriamas regioninis Nacionalinės žemės tarnybos padalinys, S. Karbauskas sakė, kad žemės ūkio ministerija kol kas nėra pasiruošusi investuoti ir pokyčių artimiausiu metu dar nebus.

 Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė. S. Ulvikienės nuotr.

Seniūnijų problemos – infrastruktūra

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Sendvario seniūnijos seniūnė Loreta Kuprienė sakė, kad jų seniūnija pagal plėtrą yra išskirtinė visoje Lietuvoje, čia gyvenamąją vietą deklaruoja ne tik klaipėdiečiai, atvyksta žmonių ir iš Raseinių, Plungės, Šilalės, Šilutės ir kt. Ji akcentavo, kad stipriai urbanizuotoje teritorijoje netrūksta problemų. Didžiausios jų kyla dėl infrastruktūros: kelių, šaligatvių ir dviračių takų, apšvietimo, lietaus nuotekų.

„Atvykę gyventojai nori visos infrastruktūros, čia ir dabar. Tai truputėlį kelia įtampą. Bet kartu su Administracija mes turime kryptį, įtraukiame viską į ilgalaikius planus“, – sakė L. Kuprienė.

Seniūnė prisiminė, kad dėl gausaus lietaus pirmadienį suvaldyti susidariusią situaciją Mazūriškėse, Ginduliuose, Jakuose, Trušeliuose be lietaus sistemų buvo itin sudėtinga, gyventojai patyrė nemažai nuostolių.

L. Liutikienė patikino, kad formuojant 2018 metų biudžetą bus stengiamasi numatyti daugiau lėšų lietaus nuotekų priežiūrai pavasarį ir rudenį.

Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė sutiko, kad daugiausiai problemų kyla dėl infrastruktūros, taip pat pridūrė, kad gyventojai dažnai skundžiasi nefunkcionuojančiais melioracijos įrengimais. Ji vylėsi, kad problemą spręsti imsis Vyriausybė.

„Prašymas gyventojams, kurie keliasi, statosi vienkiemiuose, atidžiau pasižiūrėti, kur jie ruošiasi gyventi. Nekilnojamojo turto skelbimuose dažnai nurodoma, kad sklypas yra Klaipėdos miesto Mazūriškių kvartale. Žmonės net nežino, kad rajone atsidūrė, kur reikia kreiptis“, – sakė N. Ilginienė.

Ragino bendrauti ne tik iškilus problemoms

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė dėkojo žiniasklaidos atstovams, skyrusiems laiką, specialistams, padėjusiems rengti spaudos konferenciją.

„Dažniausiai bendraujame, kai iškyla vienokia ar kitokia konfliktinė, ekstremali situacija ar kitokių problemų. Tuomet turime žiniasklaidos dėmesio, bet tuomet veikia ir emocijos, galbūt ne visai deramai nušviečiama situacija. Norėtųsi, kad šie susitikimai, kurie turi prasmę informuoti, taptų tradiciniais, augtų dalyvių skaičius“, – vylėsi L. Liutikienė.

Ji pridūrė, kad būtų tikslinga ateityje surengti spaudos konferenciją, pasikviečiant ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją.