Antradienio popietę Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo sušauktas neeilinis Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis. Būrys specialistų diskutavo apie rudeninio poplūdžio problemas, padarinius ir jų šalinimo tvarką.

Vanduo užliejo Purmalių kaimo sodybas

Savivaldybės civilinės saugos koordinatorius Vladislovas Bernotas pristatė situaciją Klaipėdos rajone. Jis nurodė, kad antradienį su specialistais buvo nuvykęs įvertinti situacijos Purmalių kaimo „Pakrantės“ sodininkų bendrijoje, kur gyventojų turtą apsėmė išsiliejusi Danės upė.

Stichinis vandens lygis Akmenos-Danės upėje yra 2,80 m, tačiau lapkričio 21-ąją ties Klaipėda jis siekė 3,10 m. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, potvynis slūgsta – vandens lygis Danės upėje ties Klaipėda per parą nuslūgo 56 cm, o ties Kretingos miestu – 57 cm.

 „Klausiau gyventojų, kodėl statosi tokiose žemėse, sakė, todėl kad ji pigi“, – pasakojo Viešosios tvarkos skyriaus specialistas.

Jis apgailestavo, kad gyventojams tokioje situacijoje mažai kuo galima padėti.

Skęsta ir Priekulės seniūnija

Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė susirinkusiuosius informavo, kad Priekulės seniūnijoje yra nemažai apsemtų kelių ruožų: nepasiekiami Šilininkų, Voveriškių, Būdvyčių kaimai. Dėl stichinio vandens lygio užsemti gyvenamųjų namų rūsiai Stragnų II kaime, Pylimo gatvėje, apsemti ir kabamieji tiltai per Miniją Priekulės II ir Gropiškių kaimuose. Apsemtas buvo ir Šilutės kelias prie tilto, tačiau esą vanduo jau nuslūgo ir ruožas yra pravažiuojamas. Seniūnė akcentavo, kad apie pasekmes bus galima kalbėti, kai visur atslūgs vanduo.

„Kai buvo pirmasis potvynis prieš 3 savaites, tada stichinis vandens lygis buvo viršytas 6 cm, bet Šilutės kelias nebuvo apsemtas, o dabar greičiau užlietas, matyt vanduo susigėręs į gruntą. Įdomu, kad per parą sugebėjo nuslūgti“, – pastebėjimais dalinosi Priekulės seniūnė.

Ji teigė, kad kasdien sulaukia daugybės pasipiktinusių gyventojų skambučių, tad padėtis yra nepavydėtina. Lyginti kelius greideriu, anot jos, taip pat neįmanoma, tai tik pablogina situaciją – tuo galėjo įsitikinti Žiaukų kaimo gyventojai. Seniūnė vylėsi, kad gyventojams, kurie naudoja savo kurą vandeniui pumpuoti, nuostoliai bus kompensuojami.

Kad problemų esama ir Dovilų seniūnijoje antrino seniūnė Nijolė Ilginienė. Ji vardijo, kad daug vandens yra Šiūparių mokyklos rūsiuose, 7 šeimos Lėbartų kaime liko be geriamojo vandens, mat apsemti jų šuliniai. N. Ilginienė teiravosi, ar seniūnija turėtų aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu, kas pasirūpins vandens ištraukimu iš šulinių, jų dezinfekcija.

Administracijos direktorius prašė Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos išsiaiškinti, ar Savivaldybei būtina užtikrinti geriamojo vandens aprūpinimą. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai prašė gyventojus informuoti apie infekcinių susirgimų profilaktiką potvynių metu.

Ugniagesiai gelbėtojai neturi tinkamos įrangos

Posėdyje dalyvavęs Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius atviravo, kad pagalba, kai užlietos gyventojų patalpos, privatiems asmenims nėra suteikiama, jie turi kreiptis į privačias įmones. Jo teigimu, pirmiausia darbai vykdomi viešosios paskirties objektuose: darželiuose, mokyklose, ligoninėse ir pan. T. Taučius nurodė, kad vakar ugniagesiai 6–7 val. plušėjo Kretingalės darželyje, kur iš rūsio buvo išpumpuota 200 kubinių metrų vandens.

Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas sakė, kad stengiamasi padėti kiekvienam gyventojui pagal galimybes, naudojama asmeninė įranga, nes šiuo metu pagalbai suteikti nepakanka turimų siurblių galingumo. Jis sakė, kad kreipėsi į Savivaldybę su prašymu nupirkti galingesnę įrangą. Savivaldybė pažadėjo nupirkti 2 naujus vandens siurblius, kuriais daug greičiau bus galima išsiurbti vandenį iš apsemtų rūsių, šulinių ir gyventojai galės greičiau sulaukti efektyvesnės pagalbos.                           

Padarinių pašalinimui lėšų bus skirta daugiau

Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, pirmininkavęs šiam posėdžiui sakė, kad situacija tokia, kad neaišku, „ar juoktis, ar verkti“. Minijos potvynis ties Priekule posėdyje įvertintas ir įvardytas kaip stichinė nelaimė.

Bendru komisijos narių sutarimu buvo pritarta iš Savivaldybės administracijos darbuotojų ir kitų specialistų sudaryti komisiją padėties vertinimui ir lėšų poreikio nustatymui. Pirmininku siūlytas Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus.

Taip pat pritarta Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų skyrimui stichinės nelaimės (rudeninio poplūdžio) padarinių pašalinimui. Šiame rezerve – 14,5 tūkst. eurų. Seniūnai turės kreiptis į sudarytą komisiją, kuri įvertins lėšų skyrimo reikalingumą.

S. Karbauskas teigė, kad, jeigu nuostolių atlyginimui reikės ženkliai didesnės sumos, ji bus skiriama iš biudžeto. Savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė rekomendavo 2018 metų biudžete katastrofinių bei stichinių meteorologinių reiškinių padarinių šalinimui numatyti 50 tūkst. eurų.

2017-11-22 informacija apie vandens lygį Klaipėdos regione (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis):

Minijos vandens lygis ties Lankupiais –7,16 m (stichinis lygis – 8,25 m).

Minijos vandens lygis ties Priekule – 5,51 m (stichinis lygis – 5,60 m).

Minijos lygis ties Kartena – 3,58 m (stichinis lygis – 5,20 m).

Akmenos-Danės lygis ties Klaipėda – 2,40 m (2,80 m).