Šią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybės Administracijos direktoriui Sigitui Karbauskui teko kasdien atsakinėti į gyventojų ir žurnalistų klausimus apie potvynį kai kuriose Klaipėdos rajone teritorijose. Su potvynio padariniais kasmet susiduriame Priekulės seniūnijoje, tačiau šiemet gamtos stichija palietė ir nemažai Sendvario seniūnijos gyventoju, žiniasklaidoje mirgėjo fotografijos iš vandenyje paskendusių Purmalių.

Šią savaitę į posėdį rinkosi Ekstremalių situacijų komisija, kokie sprendimai buvo priimti?

Neeiliniame ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje Minijos potvynis ties Priekule įvertintas ir įvardytas kaip stichinė nelaimė, pritarta, kad būtų skirta Savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų stichinės nelaimės padarinių šalinimui. Nuostolius įvertins ir lėšų poreikį nustatys specialiai tam sudaryta komisija. Kiekvienu atskiru atveju specialistai įvertins nuostolius ir teiks siūlymą, kiek prie situacijos sprendimo iš biudžeto gali prisidėti savivalda.

Priekulės seniūnijoje dėl stichinio vandens lygio Minijos upėje apsemti gyvenamųjų namų rūsiai Stragnų II k. Pylimo gatvėje. Gyventojai savo lėšomis pumpuoja vandenį iš lietaus surinkimo šulinių. Apsemti ir pakabinami tiltai per Miniją Priekulės II ir Gropiškių kaimuose.

Priešgaisrinės tarnybos pareigūnų prašymu Savivaldybė perka 2 naujus vandens siurblius, kuriais greičiau bus galima išsiurbti vandenį iš apsemtų rūsių. Savivaldybės tarybai rekomenduota katastrofinių bei stichinių meteorologinių reiškinių padarinių šalinimui Savivaldybės administracijos direktoriaus rezerve 2018 m. numatyti 50 tūkst. eurų.

Kiek savivaldybės, seniūnijų specialistai galėjo prisidėti prie potvynio padarinių šalinimo?

Tikrai galiu pasidžiaugti sutelktu visų specialistų darbu, pastangomis ir operatyviu reagavimu. Tiesa, kai vyksta gamtos stichija, atsiliepti į visų lūkesčius tuoj pat – sudėtinga. Tačiau seniūnijų darbuotojai pagal savo galimybes tikrai daug dirbo – nusiurbė vandenį, kasė pralaidas, valė užsikimšusiais, bėrė skaldos nepravažiuojamose keliuose ir t.t.

Lietaus surinkimo sistemų įrengimas visame Klaipėdos rajone – opi problema. Šių tinklų klojimas, pasak Statybos ir kelių priežiūros vedėjo Algirdo Ronkaus, kainuoja kone tiek pat, kiek nutiesti asfaltą. Dabar turime tik 15–20 proc. paklotų lietaus tinklų, būtina investuoti, kai kuriais atvejais atidžiau prižiūrėti veikiančius.

Manau, kad šią savaitę vykusi stichinė nelaimė parodė, kad į lietaus tinklų klojimą būtina investuoti daugiau, tačiau to padaryti vien iš savivaldos lėšų nepavyks. Pavyzdžiui, didesni miestai, kuriuose gyventojų kiekis viršija 20 tūkstančių, gali pretenduoti ir į Europos Sąjungos lėšas lietaus tinklams kloti, tuo tarpu mes investuojame vien biudžeto lėšas. Vyriausybei siūlysime dalį vandentvarkos ir nuotekų tinklams kloti skirtų europinių lėšų perskirstyti būtent investicijoms į lietaus surinkimo sistemų įrengimą.

Visoms investicijoms savivalda naudoja biudžeto lėšas. Vieniems gyventojams aktualu asfaltas, kitiems – naujas darželis, tretiems – lietaus surinkimas. Piliečiai patys yra savivaldos šeimininkai ir į jų nuomonę bei tikruosius poreikius atsižvelgdami skirstome lėšas, tačiau visi suvokiame, kad visiems poreikiams patenkinti lėšų nėra. Reikia ieškoti įvairiausių išeičių. Pavyzdžiui, Savivaldybė taip pat ketina glaudžiau bendradarbiauti su valstybės įmone „Klaipėdos regiono keliai“, nes didesnė dalis pagrindinių rajono gyvenviečių kelių yra prižiūrimi būtent šios įmonės. Įmonės specialistai nedidelėmis sąnaudomis galėtų profilaktiškai patikrinti visas lietaus surinkimo sistemas, išvalyti griovius, atstatyti sugriuvusius, tai kainuotų nedaug, bet būtų efektyvu, tarsimės, raginsime, kalbėsimės.

Vieni specialistai tikina, kad jau dešimt metų nebuvo tokio lietaus, kiti aiškina, kad prieš 40 metų panašaus sudėtingumo situacija rajone buvo. Bet kuriuo atveju, pamatėme trūkumus ir nuosekliai kuriame planą, kaip juos ištaisyti.

Į lietaus surinkimo sistemų atnaujinimą ar naujų įrengimą Savivaldybė investuoja kasmet. Kokios investicijos padarytos pastaruoju metu ir kokios planuojamos ateityje?

Pastaruoju metu buvo nupirkta ir rengiama nemažai lietaus kanalizacijos tinklų įrengimo projektų. Pagal atliktus projektus, preliminariai Gargždų mieste Parko gatvėje ir dalyje Žemaičių gatvės, lietaus kanalizaciją įrengti atsieitų 241 tūkst. 879 eurus. Projekto įgyvendinimui reikalingos didelės investicijos. Atsiradus galimybei šį projektą finansuoti, projekto įgyvendinimas po įvykusių darbų viešųjų pirkimų procedūrų galėtų prasidėti dar 2018 metais. Šį klausimą spręsime formuodami 2018 metų biudžetą. Lietaus vandens surinkimo sistemos įrengimas Gargžduose nuo teismo pastato iki Minijos upės, pagal atliktą projektą, preliminariai kainuotų 636 tūkst. 303 eurus. Šie lietaus kanalizacijos tinklai padėtų išspręsti paviršinio lietaus vandens surinkimą nuo maždaug 30 proc. Gargždų miesto teritorijos. Dalies Jakų kaimo lietaus vandens sistemos įrengimas kainuotų 1 mln. 447 tūkst. eurų. Vėžaičių pagrindinės mokyklos teritorijoje įrengti lietaus surinkimo sistemą, pagal atliktą projektą, prireiktų 94 tūkst. eurų.

Gargžduose šiemet buvo įrengta lietaus kanalizacija atkarpoje tarp Klaipėdos g. 26 namo ir kino teatro „Minija“. Taip pat įrengta lietaus kanalizacija, kuri surenka lietaus vandenį nuo Klaipėdos g. 22 namo. Planuojama suprojektuoti ir įrengi lietaus kanalizacijos trasą išsprendžiant lietaus vandens surinkimą ir nuvedimą nuo sodininkų bendrijos „Gargždelė“ Statybininkų tako.

Visi darbai planuojami atsižvelgiant į galimybes. Po šio rudens įvykių, lietaus surinkimo klausimas tapo itin aktualus, todėl Savivaldybė ieškos ir naujų sprendimų, ir galimybių, kaip išspręsti išryškėjusias problemas viso Klaipėdos rajono teritorijoje.