Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos posėdžiai yra tapę tikru išbandymu interesantams: ankštoje salėje grūstis tenka ne tik politikams, bet ir skyrių vedėjams, seniūnams, gyventojams. Šiuo metu Savivaldybės darbuotojų skaičius (įskaitant ir 161 seniūnijų darbuotoją) – 352 asmenys. Jie savo funkcijas atlieka bei teikia paslaugas 5-iuose skirtinguose Savivaldybei priklausančiuose pastatuose, dėl to kyla nesusipratimų gyventojams, apsunkinamas darbuotojų komunikacijos procesas. Administracijos pastato problematika pradėta kelti jau seniau: yra parengtas ir Klaipėdos gatvėje esančio pastato rekonstrukcijos techninis projektas, kurio sąmata – 2,3 mln. eurų. Praėjusią savaitę UAB „Peritus sprendimai“ atstovai pristatė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos veiklai vykdyti reikalingų patalpų įsigijimo būdų įvertinimą.

Pateiktos dvi alternatyvos

UAB „Peritus sprendimai“ atstovai Andrius Šiaudinis ir Lina Buinevičiūtė Savivaldybės atstovams parengė finansinę-ekonominę analizę, kurioje lygino naujo administracijos pastato statybos ir seno rekonstrukcijos alternatyvas finansiniu aspektu.

 „Priimant tokį strateginį-politinį sprendimą yra ir daugybė kitų kriterijų. Skaičiavimai – tai vienas iš kriterijų sprendimui priimti“, – akcentavo A. Šiaudinis.

Buvo svarstyta naujo apie 2600 kv. m pastato statyba Savivaldybei priklausančiame sklype S. Dariaus ir S. Girėno g. 6, Gargžduose. Projekto rengėjai minėjo, kad į naują pastatą galėtų būti atkeliami 5 atskirai įsikūrę Savivaldybės skyriai, pastate įrengiami darbo kabinetai, posėdžių salė, bendrojo naudojimo ir techninės patalpos, asmenų aptarnavimui reikalingos patalpos. Atsilaisvinusios patalpos galėtų būti panaudojamos kitų įstaigų veiklai, o pastarųjų naudotos patalpos išnuomojamos arba parduodamos. Pavyzdžiui, į dabartinį Savivaldybės pastatą būtų svarstoma galimybė perkelti Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrą, o į pastarojo erdves – Gargždų krašto muziejų. Taip esą atsilaisvintų dvejos patalpos Kvietinių g. 5 ir Sodo g. 5, kurios galėtų būti parduodamos.

Kita alternatyva – esamo pastato rekonstrukcija, kuri erdves taip pat padidintų iki 2600 kv. m. Remiantis parengtu techniniu projektu, būtų nugriaunami kieme esantys garažai, ant 2 korpuso dviaukštės dalies pristatomas trečias aukštas. Šiuo atveju į rekonstruotą pastatą būtų perkeliami visi atskiruose pastatuose įsikūrę Savivaldybės skyriai, išskyrus Švietimo ir Kultūros.

UAB „Peritus sprendimai“ pateiktame investicijų ir finansinių išlaidų vertinime pateikta, kad naujo pastato statyba, remiantis „Sistelos“ įkainiais, atsieitų 2,1 mln. eurų, o esamo pastato rekonstrukcijai pagal techninį projektą reikėtų 2,3 mln. eurų. Statant naują pastatą esą iš parduodamų pastatų būtų gauta apie 98 tūkst. eurų, rekonstruojant – 183 tūkst. eurų pajamų. Naujame pastate, pasak projekto rengėjų, eksploatacinės išlaidos per metus (dėl aukštesnės energinės klasės) sumažėtų apie 16 tūkst. eurų, rekonstruotame – apie 7 tūkst. eurų.

Galiausiai UAB „Peritus sprendimai“ atstovai apibendrino, kad toks projektas nėra patrauklus įgyvendinti nei vienos alternatyvos atveju, nes investuotas kapitalas per ataskaitinį 25 m. laikotarpį sukuria tik neigiamą finansinę naudą.

„Tai būdinga visiems socialinės infrastruktūros projektams. Projektas pajamų negeneruoja, tačiau kuria socialinę naudą“, – susitikime sakė konsultantas, pridūręs, kad naujo pastato alternatyva kurtų didesnę ekonominę naudą per vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui išaugimą.

Savivaldybės tarybos posėdžiuose būna ankšta. Asociatyvi S. Ulvikienės nuotr.

Meras skaičiavimus išvadino „vėjais“

Pristatymo išklausęs meras Vaclovas Dačkauskas neslėpė pasipiktinimo: „Kažkokie „vėjai“. Ką, Jūs, nemokate sąmatos skaičiuoti?“ Jo teigimu, mažiausia kaina naujo pastato statybai yra 1000 eurų už kv. m, taigi pastatyti naują pastatą atsieitų ne mažiau nei 2,6 mln. eurų. Jis sakė, kad daugiafunkcio sporto centro statybų su infrastruktūra kaina yra 1600 eurų už kv. m.

„Man susidaro įspūdis, jog bandote „pritempti“, kad naujo pastato statyba yra efektyvesnė negu rekonstrukcija, galimai klastodami skaičius“, – pateiktais finansiniais skaičiavimais abejojo meras.

Projekto rengėjai gynėsi, kad skaičiuojant naujo pastato kainą rėmėsi oficialiais „Sistelos“ įkainiais. Jie teigė, kad viso pastato rekonstrukcijos kaina gali būti didesnė nei naujo statyba.

„Negalime remtis neturėdami techninio projekto, parengus konkrečius sprendinius, gali visai kainos pasikeisti“, – sakė A. Šiaudinis, akcentuodamas, kad kaina – tik viena dedamoji sprendimo priėmimui.

Susitikime dalyvavęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas, merui pasiteiravus, pritarė, kad kainas dar reikėtų tikslinti. Jis atskleidė, kad Policijos komisariato statybos kaina Klaipėdoje siekė apie 1700 eurų už kv. m.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė taip pat pastebėjo, kad projekto rengėjai turėjo įvertinti ir Savivaldybės darbuotojų išsikėlimo kaštus pastato rekonstrukcijos metu, nes išlaidos keliems metams tikrai būtų nemažos.

Siūlė įgyvendinti su privačiu investuotoju

„Savivaldybei investicijos į naują statybą ar rekonstrukciją būtų didelė finansinė našta. Nesant galimybių pasiskolinti lėšų projekto įgyvendinimui, tikėtina, kad jis iš viso nebūtų įgyvendintas“, – pristatyme kalbėjo UAB „Peritus sprendimai“ atstovė, kuri pateikė preliminarius skaičiavimus, kaip projektas galėtų būti įgyvendinamas, pasitelkus privatų investuotoją.

Tokiu atveju privataus verslo subjektas rekonstruotų ar statytų naują pastatą ir užsiimtų jo valdymu, o Savivaldybė mokėtų tam tikrą metinį mokestį už naudojimąsi patalpomis ir investicijas. Tiek rekonstruojant, tiek statant naują pastatą, viešosios ir privačios partnerystės būdu, metiniai Savivaldybės mokėjimai pagal UAB „Peritus sprendimai“ skaičiavimus svyruotų nuo 118 iki 170 tūkst. eurų. Mokėjimų kaina priklauso nuo išsimokėjimo trukmės (15 ar 25 metai), pastato ploto komercinei veiklai vykdyti.

Konsultavimo įmonės modelyje paskaičiuota, kad mažiausias galimas metinis mokėjimas, statant naują pastatą, būtų 118 tūkst. eurų. Tokiu atveju patalpos siektų 3100 kv. m (500 kv. m komercinei veiklai), o įsipareigojama būtų 25 metams. Statant 2600 kv. m pastatą metinis mokėjimas 25 metams siektų 130 tūkst. eurų.

„Tai – tik gairės, o dėl konkrečių kainų turėtų būti rengiamas detalus investicinis projektas“, – apibendrino įmonės atstovai.

UAB „Peritus sprendimai" atstovai. Klaipėdos r. sav. nuotr.

Pateikė savo ateities vizijas

Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas susitikime pateikė savus svarstymus dėl įvairių Savivaldybės įstaigų patalpų ateities.

„Daug kas sako, kad „numirs“ centras, nesant Savivaldybės pastato čia. Jeigu galėtume perkelti moksleivių namus, galėtų su muzikos mokyklos moksleiviais gaivinti centrą kartu“, – kalbėjo S. Karbauskas, sakydamas, kad Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro (GVJC) atstovai, išgirdę šiuos pamąstymus, buvo kategoriškai „prieš“, esą jie bijo, kad bus iškelti į prastesnes sąlygas.

GVJC erdvėse, anot Administracijos direktoriaus, galėtų įsikurti Gargždų krašto muziejus. Jo manymu, pardavus Gargždų seniūnijos ir Žemės ūkio skyriaus pastatus, galbūt užtektų finansinių išteklių pastatų pritaikymui GVJC bei Gargždų krašto muziejaus poreikiams. Naujame administraciniame pastate radus 100 kv. m pašto veiklai, galėtų būti nugriautas „Lietuvos pašto“ pastatas. Naujai pastatytame pastate jis tikisi atrasti ir 1000 kv. m Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklai.

„Tokiems pastatams Savivaldybės biudžeto lėšų nėra. Numatyti tokias lėšas – gan nemaža utopija. Suvalgytų mus visi ir patys susivalgytume“, – kalbėjo S. Karbauskas.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius priminė, kad istoriškai savivaldos administracinės funkcijos visada telkėsi miesto cente. Jo nuomone, būtina įvertinti, ar iškėlus Savivaldybę iš centro, nebus pabloginama situacija smulkiajam verslui. Esą, pradėjus kurti naują branduolį S. Dariaus ir S. Girėno g., verslininkai gali pradėti kurtis greta esančiuose daugiabučiuose pastatuose. Tam, kad nebūtų neigiamų pasekmių, būtina numatyti ir finansines investicijas į miesto centrą. G. Kasperavičius akcentavo, kad sparčiai tobulėjant technologijoms, vis daugiau paslaugų bus teikiama nuotoliniu būdu: „Galime sėdėti centre ir nesulaukti nė vieno kliento.“

„Jeigu vaikus perkeliame čia, pastatą reikės rekonstruoti, pritaikyti erdves, padaryti sales saviraiškai. Kaip miestą sukonstruosime, toks jis ir gyvuos ateityje“, – apibendrino specialistas.

Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus pateikė pavyzdį, kaip Kretingoje, perkėlus Savivaldybės funkcijas iš centro, jis, anaiptol, „nemirė“, bet atgijo. Specialistas išsakė pasiūlymą, kad būtų galima esamą Savivaldybės administracijos pastatą nugriauti, o jo vietoje pastatyti naują, kuriame tilptų policija, liktų erdvės ir komercinių patalpų nuomai.