Gruodžio 12 dieną Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko pasitarimas-diskusija dėl Karklės festivalio rengimo.

Pasitarimą moderavo Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė. Pasitarime taip pat dalyvavo Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Tarybos nariai Egidijus Skarbalius, Vaclovas Macijauskas ir Viktoras Kura, Savivaldybės administracijos, Karklės kaimo ir bendruomenės, policijos atstovai, festivalio organizatoriai bei UAB „Renginiai LT“ akcininkai, Pajūrio regioninio parko, jaunimo atstovai.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė pristatė susitikimo tikslą – diskutuoti apie Karklės festivalio organizavimą bei Karklės kaimo bendruomenės raštą, kuriame pažymima, kad gyventojai nepritaria tolesniam festivalio organizavimui Karklės kaimo teritorijoje.

UAB „Renginiai LT“ direktorius Darius Kalinauskas trumpai papasakojo apie tai, kaip Karklės festivalis garsina rajoną ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Paminėta ir tai, kad Lietuvoje ir užsienyje organizuojami festivaliai dažniausiai vyksta ypatingose teritorijose: muziejuose, regioniniuose parkuose, kitose saugomose teritorijose, todėl Karklės kaimas šiuo požiūriu nėra išskirtinis.

Vienas iš festivalio organizatorių Marius Tumšys atkreipė dėmesį, kad Karklės festivalis jau įsirėžė į Lietuvos muzikos istoriją. Organizatoriai priminė, kad prieš kiekvieną festivalį ir po jo yra organizuojami pasitarimai ir patarimai su įvairiomis institucijomis. Po 2017 m. festivalio organizatoriai nusiskundimų iš karkliškių nesulaukė, o prieš organizuojant festivalį dar ir gavo Karklės seniūnaitės raštą, kuriame nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog anksčiau vykusių festivalių metų neturėta nusiskundimų, bendruomenė reiškia pritarimą festivalį organizuoti ir 2017 m.

Vis dėlto organizatoriai nuoširdžiai pripažino, kad buvo padaryta ir keletas klaidų, kurios ateityje bus ištaisytos. Viena didžiausių problemų – transporto spūstys, kurios susidarė ir dėl rekonstruojamo Karklės kelio. Taip pat pagrindinę festivalio dieną gyventojai triukšmą girdėjo šiek tiek ilgiau nei buvo planuota. Dar viena problema, kurią organizatoriai žada ištaisyti – šalia gyvenamųjų namų įrengti kempingai, kuriuos planuojama atitraukti toliau.

Karklės seniūnaitė Rasa Bučienė perdavė gyventojų prašymus daugiau neorganizuoti festivalio Karklėje arba organizuoti jį kitokia forma. Labiausiai, pasak seniūnaites, gyventojų netenkino triukšmo lygis, užkimštas įvažiavimas į Karklę ir ne festivalio teritorijoje švenčiantys asmenys, paliktos šiukšlės. Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis išsakė pastabas dėl policijos ir saugos tarnybų darbo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Andrius Leliūga bei Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė pateikė šiek tiek kitokius duomenis. Policijos pareigūnai buvo pasiskirstę darbus: vieni reguliavo eismą, į areštinę vežė nusikaltusius asmenis, kiti budėjo festivalio teritorijoje, kur renginio organizatoriai buvo įrengę atskirą vietą pareigūnams, ir pildė festivalio lankytojų pareiškimus dėl dingusių daiktų, kitų kilusių problemų, dalis pareigūnų dirbo apsirengę civilių rūbais, stebėjo, ar teritorijoje nevartojami narkotikai, neužsiimama draudžiama veikla.

Policijos atstovai negailėjo pagyrų ir saugos kompanijai, kuri dirbo itin atsakingai ir operatyviai – į festivalio teritoriją nebuvo įleista 17 asmenų, turėjusių narkotinių medžiagų, visi jie pateko į areštinę. Iš viso renginio metu užfiksuoti 32 nusižengimai, o tai, pasak pareigūnų, turint omenyje festivalio mastą, nedideli skaičiai. Policijos atstovai, turintys patirties Jūros šventės bei kitų masinių renginių Klaipėdoje metu teigė, kad festivalis praėjo be didelių nesklandumų, buvo saugus, bendruoju pagalbos numeriu gautas tik vienas pranešimas iš gyventojų dėl per didelio triukšmo.

Gargždų atviro jaunimo centro direktorė Inesa Gaudutytė atstovavo Klaipėdos rajono jaunimui ir teigė, kad tokie festivaliai – reikalingi. Ji akcentavo, kad festivalyje galima dalyvauti daugybėje užsiėmimų, o ne tik klausyti koncertų: vyksta jogos treniruotės, edukacinės programos, sporto užsiėmimai, buvo rengiami iliziuonisto, humoristų pasirodymai, buvo galima dalyvauti įvairiuose žaidimuose. Jaunimo atstovė teigė, kad toks festivalis, vykstantis vieną kartą metuose, reikalingas rajono jaunimui, nes tai puiki galimybė pamatyti aukščiausio lygio atlikėjus už prieinamą kainą arti namų. Be to, jos manymu, festivalis saugesnis nei Klaipėdos mieste vykstanti Jūros šventė – teritorija aptverta, budi saugos tarnybos, policijos pareigūnai, nepilnamečiai įleidžiami tik su suaugusiųjų palyda.

Tarybos nariai festivalio rengėjams turėjo pastabų dėl triukšmo bei ragino tiek organizatorius, tiek bendruomenę ieškoti bendrų sprendimų, kurie būtų priimtini visiems ir pabrėžė, kad tolerancija turi būti abipusė. Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas atkreipė dėmesį, kad karkliškiai nėra kategoriški – jie nori renginio, tačiau su tam tikrais pokyčiais.

Festivalio organizatoriai pripažino kai kurias padarytas klaidas ir žadėjo jas ištaisyti. Pasak organizatorių, visada galima rasti kompromisų, galima riboti dalyvių skaičių, mažinti tolerancijos ribą triukšmui, trumpinti triukšmo laiką festivalio scenose. Organizatoriai tikino, kad patys lankėsi Karklėje ir apklausė vietos verslininkus, kurie teigė norintys, kad festivalis vyktų, nes tai ir jiems leidžia papildomai užsidirbti, o kai kurie bendruomenės atstovai pareiškė, kad festivalio rengimui neprieštaraujantys, tiesiog mano, kad jam reikėtų tam tikrų pokyčių. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į festivalio naudą bendruomenei: Karklės bendruomenė iš festivalio gauna finansinę paramą, bendruomenės nariams skiriama nemokamų bilietų į festivalį.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė diskusijos metu ne kartą ragino dalyvius vadovautis ne emocijomis, o faktais. Taip pat ji ragino bendruomenę ir festivalio organizatorius kalbėtis ir diskutuoti, kol bus prieita prie bendro sutarimo dėl festivalio rengimo bei ieškoti priežasčių, kaip festivalį surengti, o ne dėl ko jo atsisakyti. Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas ragino dar kartą bendruomenei ir organizatoriams susėsti prie bendro stalo be išankstinių nusistatymų, asmeninių nuoskaudų ir dar nedėti taško, o ieškoti tinkamos festivalio formos tiek bendruomenei, tiek organizatoriams, festivalio dalyviams.

Kol kas Karklės festivalio organizatoriai nėra pateikę prašymo dėl festivalio organizavimo 2018 m., tačiau tikino jau turintys beveik visų institucijų leidimus, reikalingus teikti prašymą. Be to dar 2016 metais Klaipėdos rajono savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko raštu organizatoriai buvo informuoti, kad bendrame festivalio organizatorių, Karklės bendruomenės, Pajūrio regioninio parko ir Savivaldybės administracijos vadovų susitikime buvo išreikštas moralinis pritarimas planuojamų festivalių 2017–2019 metais organizavimui, tačiau organizatoriai kasmet privalo gauti visų institucijų leidimus organizuoti festivalį.