Kovo 22 dieną Kauno sporto arenoje vyko Olimpinio švietimo forumas: visi skirtingi, bet stiprūs kartu. Klaipėdos rajonui jame atstovavo bendrojo ugdymo mokyklų kūno kultūros mokytojų ratelio pirmininkė Inga Januševičienė ir Gargždų sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas Zigmas Bitinas.

Forumas buvo išdėstytas keturiose erdvėse, kur pasirinktinai buvo galima dalyvauti pokalbiuose su sportininkais, sporto ekspertais, treneriais, klausyti įvairių sporto pranešimų, projektų pristatymų.

Forumą moderavo Robertas Petrauskas, Rita Stankevičiūtė, Donatas Petkauskas ir Nerijus Miginis. Įžanginėje viso forumo dalyje puikų trumpą pranešimą pateikė mūsų kraštietis Robertas Petrauskas. Jis per Č. Darvino teoriją palygino žmonių ir juos supančio pasaulio panašumus bei skirtumus, iliustravo, kokie mes visi skirtingi, tačiau stiprūs, būdami kartu ir vieningi. Po jo sveikinimo kalbas sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, LR švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas ir Lietuvos Parolimpinio komiteto pirmininkas Mindaugas Bilius.

Atradimų erdvėje išklausėme Paryžiaus Nonterre universiteto lektoriaus Ludovic Buanec pranešimą „Bendri fizinio aktyvumo ir sporto užsiėmimai: originali ir kūrybinga ugdymo programa“. Šis pranešimas buvo orientuotas į neįgaliųjų integraciją visuomenėje per sportą. Pranešėjas pats daugiau kaip 10 metų dirba pedagoginį darbą su neįgaliais vaikais, tai filmuotoje medžiagoje pateikė daugybę pavyzdžių, kokias naudoja priemones, pratimus, kaip kūrybiškai vykdo ugdymo procesą.

Galimybių erdvėje savo įspūdžiais dalijosi programos „Krepšinio galia“ koordinatorius Arminas Vareika. Jo tema buvo „Ką reiškia būti treneriu Afrikoje?“. „Krepšinio galia“ – tai JAV žinomo verslininko Juozo Kazicko šeimos fondo, NBA ir Sostinės krepšinio mokyklos iniciatyva, kurios tikslas – bendrauti ir leisti laiką su vaikais tose Lietuvos vietose, kur vyrauja skurdas ir akivaizdžiai trūksta visuomenės dėmesio vaikams ir jauniems žmonėms. Arminas Vareika yra vienas iš aštuonių trenerių, kurie vykdo šį projektą. Būtent, jis turėjo galimybę padirbėti ne tik su Lietuvos, bet ir su Afrikos vaikais, kur skurdas ženkliai didesnis. Apie tai forume ir buvo kalbama bei diskutuojama.

Po pietų nusprendėme apsilankyti įkvėpimo erdvėje. Ten vyko įdomus ir dalykiškas pokalbis su treneriais. Likimas lėmė sutikti įdomius trenerius: Aleksandrą Baranovą – Lietuvos bokso rinktinės narį, bokso trenerį, Sabelo Sabz Kolanisi (Pietų Afrikos Respublika) – Lietuvos regbio 7 rinktinės trenerį, Austėją Minkevičiūtę – regbio trenerę, Lietuvos regbio federacijos projektų kuratorę, krepšinio trenerį Marių Kiltinavičių, plaukimo trenerę, olimpietę Dr. Birutę Statkevičienę. Pokalbį moderavo Donatas Petkauskas. Be galo įdomu buvo išgirsti trenerių įspūdžius, gauti informacijos apie jų darbo metodus. Ilgai ir karštai buvo diskutuojama – kas yra nusipelnęs treneris. Ir buvo padaryta išvada, kad nusipelnęs treneris visgi yra tas, kuris sugeba užkariauti daugybės auklėtinių širdis.

Iškart skubėjome į atradimų erdvę, kur jau vyko pokalbis su profesionale futbolininke iš Etiopijos, anglų kalbos dėstytoja Eskedar Maštavičiene. Gerą pusvalandį turėjome galimybę paklausyti puikiai lietuviškai kalbančios buvusios afrikietės, o dabar šaknis įleidusios ir gyvenimą su Lietuva susiejusios viešnios. Eskedar gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Vos pilnametystės sulaukus, dėl politinių įsitikinimų teko pabėgėlės dalia. Iš Etiopijos persikėlė į Maltą, o 2007 metais – į Lietuvą. Čia įsikūrė ir integravosi. Dabar su vyru lietuviu augina tris vaikus, užsiiminėja labdaringa veikla, tarsi atiduodama duoklę Lietuvai. Jai rūpi visos problemos – net nacionalinio futbolo stadiono. Pasiūlė vieną sprendimą – „gal susimeskime stadiono statybai?“.

„Negi man reikės važiuoti į Afriką tam klausimui rinkti lėšų?“, – juokais pokalbį su Robertu Petrausku baigė simpatiška afrikietė.

Kitose erdvėse dar buvo gvildenama daug įvairių temų, tačiau neįmanoma visur spėti. Per kavos pertraukėles kalbinome įdomius žmones, susipažinome su pristatomomis sporto šakomis – boksu, regbiu, aklųjų stalo tenisu. Inga visas šias šakas išbandė, su regbio trenere Austėja Minkevičiūte sutarė birželio mėnesį Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje atlikti šios sporto šakos pristatymą. Klausimas nesudėtingas, mat – Austėja trenere dirba visai netoli, Šilutėje.

Pakalbinau pro šalį einantį legendinį Kauno „Žalgirio“ krepšininką Anatolijų Čiupkovą. Diskutavome apie Lietuvos krepšinio veteranų likimus, jų aktyvų dalyvavimą šiuolaikiniame gyvenime. Anatolijus – Lietuvos krepšinio veteranų lygos viceprezidentas, pasaulio krepšinio veteranų FIMBA valdybos narys. Neprašoviau, nes A. Čiupkovas – inteligentiškas, puikiai bendraujantis žmogus.

Diena pralėkė nepastebimai. Pasisėmėme patirties, sutikome daug įdomių žmonių. Kelias link namų neprailgo. Grįžtant su Inga dar ilgai diskutavome apie nelengvą aktyvaus kūno kultūros mokytojo darbą, apie rajono mokyklų žaidynes, ką reikėtų tobulinti ar keisti. Kas jei ne patys kursime tobulesnę žaidynių sistemą, ją populiarinsime ir įgyvendinsime.

Renginio akimirkos – Ingos Januševičienės nuotraukose: