Žurnalistų teisės stebėti valdžios darbą pažeidimas yra netoleruotinas dalykas. Tai – įstatymo pažeidimas, kurį galima skųsti ne tik teismui, bet ir Seimo kontrolieriams. Atvirai kalbant, po tokio atvejo, kuris įvyko rajono Savivaldybėje (Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų susitikimas vyko už uždarų durų), tokie įstatymo pažeidėjai mažiausiai turėtų atsiprašyti viešai žurnalistų ir visuomenės.

Viešojo administravimo įstatymas jau seniai Lietuvoje yra įtvirtinęs skaidrumo principą, kuris reiškia, kad valdžios įstaigų veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus kai kuriuos atvejus. Todėl tai labai aiškiai įpareigoja vietinės ar kitos valdžios atstovus būti atvirus visuomenės ir žiniasklaidos atstovams, kuomet sprendžiami žmonėms svarbūs klausimai (aptariant juos, ieškant sprendimų ar diskutuojant apie problemas). Na, o jei dėl svarbių klausimų kartu susitinka pasitarti ir centrinės, ir vietinės valdžios atstovai, tai jų pačių interesas, o ir Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja neužsidaryti nuo žurnalistų, bet jiems suteikti kuo palankesnes sąlygas atlikti savo misiją – informuoti visuomenę jai reikšmingais klausimais, taip ją aktyviai įtraukiant į diskusiją.

Deja, bet kartais valdžios žmonės ir ypač kai kurie ne tik aukštieji politikai, bet ir vietiniai tik deklaratyviai arba pasirinktinai vykdo tokias įstatymo nuostatas. Kai jie nori pasigirti ar „gražiai“ pasirodyti, tuomet beveik iki detalių surežisuotuose renginiuose sukuriama tokia atmosfera, jog iš pirmo žvilgsnio gali pagalvoti, kad viskas tikrai labai gražu, labai gerai dirba valdžia, o visos problemos jau beveik praeityje! Tokią atmosferą sukurti labai paprasta – tereikia valdžios žmonėms ir juos aptarnaujantiems pavaldiniams surežisuoti parodomuosius renginius, numatyti pokalbiui patogias temas, eliminuoti nepatogius klausimus ir nepakviesti į valdžios renginius tų žmonių, kurie gali užduoti nepatogius klausimus.

Kadangi dažnai nepatogius klausimus užduoda būtent žurnalistai, todėl net ir į viešus renginius stengiamasi nepakviesti „nepatogių“ žurnalistų arba išsigalvotais pretekstais (prieštaraujančiais įstatymams) iš viso neįsileisti žiniasklaidos. Tačiau norėdami imituoti veiklos skaidrumą ir viešumą dažnai valdžiažmogiai mėgsta tiesiogiai transliuoti socialiniuose tinkluose ar institucijos interneto svetainėse parodomuosius renginius tai vadindami viešumu. Tai yra teatras ir grubus įstatymo pažeidimas. Todėl visuomenė ir žurnalistai turi būti budrūs ir neleisti valdžiai už uždarų durų spręsti mums svarbius klausimus. O jei valdžia dėl išgalvotų pretekstų, kurie nenumatyti įstatymuose, neleidžia žurnalistams stebėti jų veiklos ir gauti informacijos, tokius atvejus reikia skųsti Seimo kontrolierių įstaigai ar administraciniams teismams. Nes išimtys, kuomet valdžia gali dirbti uždarai, yra labai aiškiai numatytos įstatyme – valstybės ir komercinės paslaptys, privatūs duomenys ir pan. Ir tokiu atveju, žinoma, jokių tiesioginių transliacijų.

Jei valdžia pati savo veiklą viešina tik jai patogia forma ir draudžia žurnalistams ar visuomenei betarpiškai stebėti jų veiklą – tai pažeidžia net pamatinius Konstitucijos principus. Ir tai reikia aiškiai pasakyti tokiems politikams ir valdininkams. Ir jei jie ignoruoja mūsų teises, tuomet labai aišku, kokio plauko veikėjai jie yra ir kur jų vieta. Bet tikrai – ne valdžioje.