Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos centrinė būstinė nuo 2018 m. sausio 1 d. veikia Klaipėdoje, čia darbuosis ir naujai išrinktas Žuvininkystės tarnybos vadovas. Po pirmo pertvarkos etapo tarnybos darbuotojų skaičius sumažėjo 33 pareigybėmis nuo 182 iki 149.

Šiuo metu vyksta kiti darbai, susiję su tolesniu Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimu. Yra parengti ir derinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektai, kurie sudarys teisines prielaidas perduoti Klaipėdos universitetui Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus infrastruktūrą (Kopgalis) bei dalį Lietuvos nacionalinės žuvininkystės 2017–2019 metų duomenų rinkimo programos vykdymo.

Šis sprendimas yra priimtas įvertinus galimybę sujungti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus mokslo tiriamąsias funkcijas atliekančias įstaigas į vieną mokslo centrą, o tai leis racionaliau naudoti biudžeto lėšas personalui išlaikyti bei išplėsti veiklas vykdant tarptautinius projektus. Sprendimas yra grįstas kitų šalių patirtimi bei siekiu sparčiau ir efektyviau didinti Jūrinio slėnio mokslinės infrastruktūros prieinamumą ir aktyvinti veiklą, užtikrinant efektyvesnius jūros, priekrantės ir vidaus vandenų biologinių išteklių fundamentinius ir taikomuosius tyrimus.

Planuojama, kad iki š. m. liepos 1 d. Klaipėdos universitetui bus perduota infrastruktūra, pasirašant priėmimo–perdavimo aktą, ir funkcijos, pasirašant bendradarbiavimo sutartį. Dėl šių pokyčių Žuvininkystės tarnybos pareigybių skaičius turėtų sumažėti 14 pareigybių, t. y. nuo 149 iki 135.

Dar vienas Žuvininkystės tarnybos šiais metais laukiantis pokytis yra susijęs su planuojamu priimti sprendimu dėl žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programos įgyvendinimo naujojo modelio. Planuojama nuo š. m. rugsėjo 1 d. Žuvininkystės tarnybos gamybinių padalinių pagrindu steigti naują juridinį vienetą (VšĮ / UAB ar kt.), tačiau sprendimai dėl tolesnio žuvivaisos funkcijų organizavimo ir naujojo juridinio asmens formos bus priimti po galimybių studijos rezultatų analizės.

UAB „Eurointegracijos projektai“ (viešo konkurso būdu atrinktas tiekėjas) iki š. m. gegužės mėnesio vidurio yra įsipareigojusi išanalizuoti galimybes optimizuoti Žuvininkystės tarnybos gamybiniuose padaliniuose vykdomas funkcijas, susijusias su žuvų ir vėžių išteklių valstybiniuose vandens telkiniuose tyrimais, saugojimu, gausinimu, atkūrimu. Taip pat, atsižvelgiant į studijos apimtį, bus įvertinta šiuo metu veikiančių Lietuvoje akvakultūros ūkių galimybė nuo 2019 m. pradėti dalyvauti vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2018–2020 metais programą.

Dėl šių pokyčių Žuvininkystės tarnybos pareigybių skaičius nuo š. m. rugsėjo 1 d. galėtų mažėti 90 pareigybių, t. y. nuo 135 iki 45. Tačiau galutinis ŽŪM sprendimas, koks darbuotojų skaičius liks Žuvininkystės tarnyboje dėl žuvivaisos funkcijų, paaiškės įvertinus studijos rezultatus ir rekomendacijas.

Tarnybos pertvarka, kuriai, pasak žemės ūkio viceministro Artūro Bogdanovo, buvo atidžiai rengiamasi, siekta ne tik taupyti valstybės biudžeto lėšas, bet ir sustiprinti žuvininkystės kontrolę, regionų svarbą bei užimtumą juose. Planuojama, kad nuo rugsėjo mėnesio visa Žuvininkystės tarnybos veikla bus vykdoma iš Klaipėdos. Šiuo metu jau komplektuojamas personalas, svarbu tai, kad dalis darbuotojų sutiko persikelti dirbti į Klaipėdą, kur tęsia savo veiklą. Viena didžiausia pertvarkų rizika – kompetencijos praradimas. Džiugu, kad nauja Žuvininkystės tarnybos vadovybė randa priemonių išlaikyti kompetenciją, o Žuvininkystės tarnybos darbuotojai supranta savo darbo prasmę ir yra lojalūs.

„Pertvarka – tai ne vienos nakties planas, prie jos eita žingsnis po žingsnio, siekiant kartu su Žuvininkystės tarnybos darbuotojais atnaujinti ir sustiprinti šią tarnybą, kad tiek jos, tiek suinteresuotųjų pusių darbas vyktų sklandžiau, efektyviau ir, žinoma, taupiau.

Tarnybos pertvarka buvo neišvengiama, džiaugiuosi, kad šiuo metu pertvarkos eiga vyksta sklandžiai“ – teigia žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas.