Gyventojai jau priprato prie atliekų rūšiavimo konteinerių ir vis dažniau jais naudojasi, tačiau žinių, kaip tai daryti tinkamai, jiems vis dar stinga. Tai patvirtina faktas, jog kai kuriuose regionuose kas antrame konteineryje randama šiukšlių, kurių jame būti neturėtų.

Specialistų teigimu, toli gražu ne visi gyventojai žino, kad, pavyzdžiui, panaudotoms popierinėms servetėlėms popieriui ir kartonui skirtuose konteineriuose – ne vieta, o į tekstilės konteinerį keliaujantys rūbai privalo būti švarūs ir tinkamai supakuoti.

Rūšiuoja aktyviai, bet daro klaidų

Nors remiantis „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ atliktais tyrimais, 53 proc. respondentų teigia, kad informacijos apie atliekų rūšiavimą pakanka, tačiau atliekų tvarkytojai taip nepasakytų: specializuotuose konteineriuose dažnai randama netinkamų pakuočių. „Kai kuriuose regionuose rūšiavimo konteinerių užterštumas netinkamomis pakuotėmis siekia net iki 50 proc.“, – sako VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė Bena Razbadauskienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad rūšiuoti geriau sekasi individualių namų gyventojams – jie išrūšiuoja beveik 60 proc. visų savo namų ūkio atliekų, kai tuo tarpu daugiabučių gyventojai – tik 22 proc. B.Razbadauskienė sako, kad netinkamo pakuočių atliekų rūšiavimo priežastys gali būti kelios: gyventojai netiki, kad išrūšiuotos atliekos yra sėkmingai perdirbamos, be to, nėra ekonominio paskatinimo tai daryti, o nesistengiantiems rūšiuoti netaikomos nuobaudos.

„Rūšiuoti reikia pagal tam tikras taisykles, kurias dažnai galima rasti net ant pačių konteinerių. Popierius popieriui, kaip ir stiklas stiklui nelygu. Pavyzdžiui, reikia įsiminti, kad į mėlynąjį popieriaus konteinerį negalima mesti panaudotų vienkartinių servetėlių, sauskelnių, tualetinio popieriaus. Į žaliąjį stiklo – veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos ar televizorių ekranų, o į geltonąjį plastiko konteinerį neturėtų keliauti plastikinės dailylentės, medicininės atliekos, skutimosi peiliukai ir pan. Beje, dėvėta tekstilė taip pat turi būti paruošta – švari, sausa ir supakuota į maišelį, o stambiagabarites ar remonto atliekas reiktų vežti į atliekų surinkimo aikšteles, kurių yra kiekviename Lietuvos mieste“, – sako ekspertė.

Atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas, suteikti daugiau žinių apie efektyvią namų ūkio atliekų tvarkybą bei paskatinti daugiabučių namų gyventojus tinkamai rūšiuoti, jau kurį laiką siekia iniciatyvos „Misija – nulis“ organizatoriai. Įvairiuose Lietuvos miestuose rengiamos paskaitos ir susitikimai su aplinkos apsaugos, energetikos, atliekų tvarkymo specialistais, kurie dalijasi praktiškais ir lengvai pritaikomais patarimais.

„Darom“: dalyvių daugėja, šiukšlių mažėja

Kasmet organizuojamos švaros akcijos „Darom“ projektų vadovė, iniciatyvos „Misija – nulis“ lektorė Austė Juozapaitytė pastebi, kad Lietuvos gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas auga. Anot jos, susitikimuose gyventojai aktyviai domisi dėstoma informacija, o tradicinėmis tapusių akcijų metu gamtoje kasmet surenkama vis mažiau šiukšlių.

„Per 10 akcijos gyvavimo metų surenkamų atliekų kiekis nuolat mažėja, o aktyvių, norinčių tvarkytis piliečių, bendruomenių ir įmonių – daugėja. Pavyzdžiui, 2016 m. visose dalyvavusiose savivaldybėse buvo surinkta apie 3 tūkst. tonų atliekų, o 2017 – 2 tūkst., nors pačių akcijos dalyvių skaičius buvo žymiai didesnis. Vis tik, kalbant apie rūšiavimą, gyventojams netrūksta noro, tačiau dažnai trūksta įsigilinimo, kaip rūšiuoti teisingai,“ – sako A. Juozapaitytė.

Specialistų teigimu, net ir nepaisant netinkamo rūšiavimo, specializuotose konteineriuose randamos atliekos vis tiek pasiekia tikslą – keliauja į rūšiavimo centrus ir, jei įmanoma, yra perdirbamos.

„Iš rūšiavimo konteinerių surinktos atliekos gabenamos į rūšiavimo stotis, dar kartą išskirstomos pagal atitinkamas charakteristikas, atskiriamos nuo komunalinių atliekų. Tinkamos perdirbimui yra supresuojamos ir vežamos perdirbėjams, o netinkamos – deginamos. Iš jų gaunamas kuras, naudojamas energijos gamybai. Mišrios komunalinės atliekos keliauja į sąvartynus“, – sako B. Razbadauskienė.