Žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti vieną ūkininko sodybą. Teisės aktuose ūkininko sodyba apibrėžiama kaip nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.

Tokia sodyba gali būti statoma tik ne mažesniame nei 0,5 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esančiame teritorijoje nepriskirtoje miestams.

Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinta, kad žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Tokiu atveju savivaldybės administracija atsižvelgdama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus.

Nuo 2014 metų sausio 1 d. įsigaliojus naujai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, norint statyti ūkinius statinius nebėra privalomumo rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių vietai parinkti, išskyrus atvejus, kai savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane nustatytas sprendinys, kad tokius statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.

Tačiau, nepriklausomai nuo šio projekto privalomumo, norint statyti gyvenamąjį namą visais atvejais privaloma parengti statinio statybos projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą.