Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad tinkamiausias būdas mažinti iksodinių ligas platinančių erkių populiaciją – tinkamai prižiūrėti parkus, sodybas, poilsiavietes: pjauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei nei 10 cm. Erkei reikalinga drėgmė. Kai žolė žema, jai gresia išdžiūvimas.

Atsižvelgiant į iksodinių erkių biologiją, nėra rekomenduojama mažinti šių erkių populiaciją cheminėmis priemonėmis. Šis būdas brangus ir neefektyvus, nes nėra būdų apsaugoti apipurkštą akaricidais teritoriją nuo erkių, kurios išlieka gyvos po miško paklote ir nuo tų, kurias perneša laukiniai gyvūnai.

Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1–1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Dėl šios priežasties cheminis preparatas turėtų būti panaudojamas antžeminiu būdu. Tai sunkiai įgyvendinama apruošiant didelius ir miškingus plotus. Be to, taip naikinant erkes paveikiamos ir kitos nariuotakojų grupės.

Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga 2–3 tūkst. žmonių. 2017 m. užregistruoti 474 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir 2 826 – Laimo liga (LL), sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 16,8 atv. (EE) ir 99,9 (LL) . 2018 m. sausį–balandį užregistruoti 202 Laimo ligos ir trys erkinio encefalito atvejai. Gegužę vienas žmogus mirė nuo erkinio encefalito.

Iksodinės erkės, kurios yra pagrindinis šių ligų platintojos, paplitusios Europoje ir visoje Lietuvos teritorijoje. Erkinio encefalitu ir Laimo liga užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose. Efektyvi apsaugos priemonė – skiepai. Nuo Laimo ligos vakcinos nėra, todėl labai svarbu laikytis visų individualių apsaugos priemonių.

Daugiau apie erkes ir jų platinamų ligų profilaktiką skaitykite ČIA.