Pastaruoju metu seniūnijos sulaukia nemažai skambučių dėl itin dažnai matomų invazinių šliužų ir klausimų, kas atsakingas už jų naikinimą ir kokiu būdu tai geriausia daryti.

Karštomis vasaros dienomis invazinių ispaniškųjų šliužų soduose ir daržuose matėsi gana mažai, tačiau atėjus vėsesniems ir lietingesniems orams, jų ėmė rodytis vis daugiau. Mūsų šalyje dėl žmogaus veiklos sumažėjo rupūžių, kurmių, ežių, žalčių ir kitų gyvūnų, kurie galėtų maitintis šliužais. Todėl mažėjant natūralių priešų, invaziniai šliužai plinta vis labiau.

Vienas efektyviausių būdų naikinti šiuos šliužus – sode ar darže rinkti rankomis, o po to naikinti. Tik labai svarbu tą daryti kasdien ir kruopščiai, ypač atidžiai apžiūrint tuos plotus, kuriuos jie labiausiai mėgsta. Šie šliužai labai mėgsta slėptis nuo tiesioginės saulės, nes neturi apsaugančios kriauklės, o tai gali padėti aptikti jų slėptuves.

Reikia nuodugniai patikrinti komposto krūvas, nenušienautus žolynus, įvairius tarpus, plyšius. Rekomenduojama pakelti ant žemės esančius daiktus, pavyzdžiui, dėžes, vandens talpyklas, lentas, nes po jais taip pat dažnai slepiasi invaziniai šliužai.

Seniūnijos perka specialias priemones šių šliužų naikinimui, tačiau kad būtų galima kaip įmanoma labiau sumažinti jų populiaciją, prisidėti turi ir gyventojai. Jei jų nenaikins žmonės, ši rūšis ir toliau sėkmingai įsitvirtins mūsų šalyje.

Panašu, kad dabartinis Lietuvos klimatas jiems patinka netgi labiau nei Vakarų Europos, kur dėl klimato kaitos vasaros tampa vis sausesnės ir karštesnės. Augalijos, kuria invaziniai šliužai gali maitintis, tikrai netrūksta, o šiltos arba snieguotos žiemos leidžia jiems išgyventi šį laikotarpį ir pasiruošti „vasaros džiaugsmams“.