Mano Gargždai



Lietuvoje grąžinta rekordiškai daug gėrimų pakuočių

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
USAD nuotr. USAD nuotr.

Karšta ir giedra – tokia buvo šiųmetė vasara, kuri džiugino ne tik kurortų verslininkus, bet ir gėrimų gamintojus. Susumavus vasaros rezultatus paaiškėjo, kad per tris karštojo sezono mėnesius Lietuvoje į taromatus bei taros surinkimo punktus grąžinta 187 mln. gėrimų pakuočių – 14,6 proc. daugiau nei praėjusią vasarą.

 

„Jei pernykštė vasara nelepino nei poilsiautojų, nei gėrimų gamintojų, tai šiemet viskas buvo atvirkščiai. Tą pajutome ir mes – rugpjūtis buvo rekordinis mėnuo. Tą lėmė tiek palankūs orai, tiek augantis gyventojų sąmoningumas. Jie ne tik įprato grąžinti pakuotes, bet ir savo akimis mato, kokią naudą tai duoda aplinkai“, – sako ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

Anot jo, tradiciškai rugpjūtis yra mėnuo, kuomet grąžinama daugiausia pakuočių. Šie metai – ne išimtis. Paskutinį vasaros mėnesį kiekvieną dieną vidutiniškai grąžinta per 2 mln. pakuočių, iš viso – 67 mln. vienetų. Taigi, per rugpjūtį kiekvienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko po 24 grąžintas pakuotes.

 

Grąžinta pakuočių

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

Visa vasara

2017 m., vnt.

50 943 196

54 420 026

58 117 320

163 480 542

2018 m., vnt.

58 967 364

61 380 583

66 972 160

187 320 107

Skirtumas, vnt.

+ 8 024 168

+ 6 960 557

+ 8 854 840

+ 23 839 565

Skirtumas, proc.

+ 15,8

+ 12,8

+ 15,2

+ 14,6

 

Didžiausi pokyčiai – kurortuose

Pasak G. Varno, Lietuvos gyventojų sąmoningumas lemia, kad Lietuvos užstato sistema tapo pavyzdžiu kitoms šalims – kasmet dešimtys tūkstančių tonų vienkartinių pakuočių ne dūla gamtoje ar sąvartynuose, bet perdirbamos į naujus produktus. O vasarą intensyviausiai tenka dirbti pajūryje.

„Po užstato sistemos įvedimo pajūryje atliekų sumažėjo. Anksčiau plastikiniai buteliai patekdavo į dažniausiai aptinkamų pajūrio šiukšlių dešimtuką, dabar užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių nebeliko. Tačiau įvairūs plastiko fragmentai tebėra pagrindinės šiukšlės, taip pat randama daug nuorūkų. Pastaraisiais metais pakrantėse ėmė sparčiai daugėti vienkartinių kavos puodelių bei jų dangtelių“, – teigia Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto darbuotojas dr. Arūnas Balčiūnas.

Antai Palangoje, kurioje yra 15,5 tūkst. gyventojų, per vasarą grąžinama virš 3 mln. pakuočių. Didžiąją jų dalį suneša atvykę poilsiautojai – jei per birželį, pačioje vasaros sezono pradžioje, Palangoje grąžinta 675 tūkst. pakuočių, tai rugpjūčio rodiklis buvo jau kone dukart didesnis – 1,2 mln. vnt.

Panaši situacija ir Neringoje. Birželį čia grąžinta 101 tūkst. pakuočių, o rugpjūtį rodiklis išaugo net iki 227 tūkst. vnt. Tiesa, pasibaigus sezonui įsivyrauja štilis – per vasarą čia grąžinama 2/3 metinio kiekio. Daugiau gyventojų turinčios bei kiek mažiau poilsiautojų vasarą sulaukiančios Klaipėdos skaičiai didesni, tačiau vasaros sezonas juos keičia ne taip smarkiai. Birželį čia grąžinta 3,6 mln. pakuočių, o rugpjūtį šis skaičius paaugo iki 4,3 mln. vnt. Iš viso uostamiestyje vasarą grąžinta 11,8 mln. pakuočių, arba 17,7 proc. daugiau nei pernai.

 

 

Birželis

Liepa

Rugpjūtis

2018 m. vasara

2017 m. vasara

Skirtumas proc.

Palangos savivaldybė

674 582

1 094 310

1 231 671

3 000 563

2 497 456

+ 20,1

Neringos savivaldybė

100 881

172 580

227 147

500 608

412 181

+ 21,5

Klaipėdos miesto savivaldybė

3 549 080

4 010 722

4 275 070

11 834 872

10 057 681

+ 17,7

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 1694 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,