Dituviškiai neapsikenčia dvoko, sklindančio nuo bendrų šiukšlių konteinerių. Juos vargina ir šiukšlyne besiveisiančios, po sodus vėliau pasklindančios įkyrios musės.

Naujienų portalas „Mano Gargždai“ gavo dituviškių pagalbos prašymą. Skaitytoja net atsiuntė fotografiją, kaip atrodo iš sodų bendrijos neišvežamų šiukšlių kalnas.

Tačiau išspręsti dituviškių problemos šiuo metu nėra kam. „Gargždų švaros“ direktorius Rimantas Martinkus šią savaitę antrą kartą per mėnesį atostogauja. Jis šiuo metu yra užsienyje, todėl telefonu nepasiekiamas. „Gargždų švaros“ administratorė naujienų portalą patikino, kad pavaduojančio asmens direktorius, išvykdamas atostogauti, nepaliko.

„Taip, Dituvoj nuolatinė problema dėl šiukšlių. Šiukšlės išvežamos pagal grafiką, kartais ir dažniau, tačiau konteineriai nuolat kupini“, - „Mano Gargždams“ tegalėjo pakomentuoti  ji.

Pirmadienį sodininkų bendrijų šiukšlių problemą eilinį kartą nagrinės speciali savivaldybėje sudaryta darbo grupė. Šios grupės nariams šiandien pateikta informacija apie šiukšles ir šiukšlinimą sodų bendrijose sodininkams  kol kas nieko gero nežada.

Savaitgalį – šiukšlių krizė

Internetiniame „Gargždų švaros“ tinklapyje skelbiami šiukšlių išvežimo grafikai visame rajone. Pasirodo, kad šiukšlės iš Dituvos sodų bendrijos, pagal grafiką, turėtų būti išvežamos vos du kartus per mėnesį – kas antrą pirmadienį arba antradienį.

Vienas iš sodininkų bendrijos valdybos narių Vytautas Gedvila naujienų portalui „Mano Gargždai“ sakė, kad nors šiukšlės pastaruoju metu išvežamos kartą per savaitę, tai problemos nesprendžia. Vasarą sodų bendrijoje „Dituva“ gyvena daug daugiau žmonių nei įprasta.

„Šiukšlių krizė prasideda šeštadienį. Žmonės, atvažiavę savaitgaliui, daugiau vartoja, daugiau išmeta, konteineriai kupini. Geriausiu atveju pirmadienį popiet šiukšlės išvežamos. Tačiau jau penktadienį ne visuomet yra kur dėti šiukšles. Žmonės krauna maišus šalia konteinerių, - pasakojo jis. – Be to, niekaip neišsprendžiame paprastos problemos. Nuolat bendrijoje gyvenantys dituviškiai už šiukšlių išvežimą yra pasiruošę mokėti daugiau, tačiau norėtų, kad jiems būtų išdalyti asmeniniai konteineriai, o šiukšlės būtų paimtos nuo kiekvieno namo. Kol kas derybos su „Gargždų švara“ šiuo klausimu tebesitęsia, ne visi gyventojai gavo konteinerius,“- tikino dituviškis.

Pripildo per kelias valandas

 Pernai rugpjūtį Klaipėdos rajone įvedus rinkliavą už komunalines atliekas nustatyta, kad soduose pastatus įteisinę asmenys per metus už šiukšlių šalinimą turės mokėti po 60 litų. Dauguma sodininkų bendrijų susidūrė su žmonių protestais, esą čia jie tik vasarojantys, atliekas kompostuojantys, tad konteineriai nereikalingi, o šiukšlių mokestis – už nieką.

Pagal numatytą tvarką nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusieji turi pasistatyti individualius 240 l talpos konteinerius, o atvažiuojantiems sodininkams dažniausiai statomi bendri 1,1 m³ konteineriai. V.Gedvilos teigimu, kartais bendro naudojimo talpos šiukšlėmis pripildomos per kelias valandas.

Didžiausia Lietuvoje sodininkų bendrija „Dituva“ šiuo metu turi 65 bendro naudojimo konteinerius. Šiuose soduose yra 6 382 sklypai, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis teritorijoje yra 2447 statiniai. Tačiau rinkliavos administratoriai, apvažiavę vieną iš šių sodų zonų, 423 sklypuose rado 287 statinius, nors registre jų tėra 101. Todėl šiomis dienomis rinkliavos mokėtojai nustatomi pagal faktinius duomenis, tačiau surinkti iš jų rinkliavą nėra paprasta.

Sodininkai - nemokūs

Pirmadienį 10 val. savivaldybėje vyks eilinis darbo grupės pasitarimas dėl vietinės rinkliavos už komunalines atliekas tvarkos taikymo dalinio pakeitimo. Jame bus pristatytas VšĮ "Gargždų švara" parengta medžiaga, daugiausiai ir nagrinėjanti rinkliavos surinkimo ir šiukšlių išvežimo problemas sodų bendrijose.

Prieš išvykdamas atostogauti, „Gargždų švaros“ vadovas surinko ir specialistams pateikė išsamią informaciją apie situaciją Klaipėdos rajono sodų bendrijose.

Iš šios informacijos aiškėja, kad sodų bendrijoje „Dituva“ nuo kovo 1-osios iki birželio 1-osios surinkta 597,7 tonos komunalinių atliekų. Sodų bendrijoje „Vaiteliai“ per tą patį laika surinkta 186,6 tonų šiukšlių. Bendrijoje yra 25 bendro naudojimo, 1,1 m³ talpos konteineriai. Sodų bendrijoje „Tolupis“ per tris mėnesius surinkta 61,5 tonų, bendrijoje stovi  11 bendro naudojimo konteinerių.

Tačiau R.Martinkaus pateiktame rašte matyti, kad sodininkų mokumas už šiukšlių išvežimą tesiekia 22,68 proc.

Konteineriams – apie 1,5 mln. Lt

Be to, pavyzdžiui, sodų bendrijoje „Dituva“, 597,7 tonoms komunalinių atliekų išvežti tenka išleisti 124 tūkst. 321 litų 60 centų. Tačiau pagal rinkliavos taisykles, net surinkus visus komunalinių atliekų rinkliavos mokesčius iš sodininkų, tokio kiekio šiukšlių išvežimas „Gargždų švarai“, taigi ir savivaldybei, yra nuostolingas. Taip atsitinka todėl, kad vieną rinkliavos sumą – po 60 litų moka sodininkai, o kitą – po 144 litus– tik oficialiai gyvenamąją vietą sodo sklype esančiame pastate deklaravę žmonės.  Tačiau ne visi soduose gyvenantys žmonės oficialiai tai deklaruoja. Jie didesnės rinkliavos nemoka. Tokiu būdu, „Gargždų švara“ kiekvieną mėnesį patiria po apytiksliai 23 tūkst. litų nuostolį.

Savo rašte R.Martinkus daro išvadą, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje yra tik apie 60 proc. registruotų sodo paskirties objektų. Esą greičiausiai jų gali būti apie 8 800.

„Gargždų švara“ vadovas specialistams ir politikams pateikia išvadą, kad būtų sudėtinga nupirkti 8 800 naujų 0, 12m³ talpos konteinerių visiems sodininkams. Vienas toks konteineris kainuoja 160 litų. Aprūpinti jais visus sodininkus atsieitų 1 mln. 408 tūkst. litų. Esą skirti tokią sumą – neįmanoma, nes ir šiandien už komunalinių atliekų išvežimą iš sodų bendrijų sumoka kiti Klaipėdos rajono rinkliavos mokėtojai.