Nuo nuogąstavimų dėl artėjančios krizės ir pasaulio ekonomikos tendencijų prie klimato kaitos, žaliojo verslo nišų bei perspektyvų. Tokiomis temomis Gargžduose vykusioje konferencijoje „Žalioji strategija verslui: planas Klaipėdos regionui” diskutavo ekonomikos ir žaliųjų inovacijų ekspertai, verslininkai bei vietos politikai.

„Pagrindinis klimato kaitos sukeltas reiškinys – ledynų tirpimas ir pasaulinio vandenyno lygio kilimas. Dėl šio proceso gresia pavojus salų valstybėms bei pakrančių miestams“, – teigė Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas.

Anot pranešėjo, vartojame ateities sąskaita – žmonijos poreikiai viršijo planetos biologinį pajėgumą daugiau nei 40-čia metų, o orų ekstremumai, tokie kaip praėjusiais metais praūžęs uraganas „Harvey“, nusinešęs mažiausiai 3 tūkst. gyvybių ir sukėlęs maždaug 90 mlrd. JAV dolerių vertės nuostolių, rodo, kad pokyčiai būtini nedelsiant. R. Lapinsko teigimu, klimato kaitos pasekmės jaučiamos ne tik kažkur tolimuose kraštuose, bet ir čia – Lietuvoje. Neįprastos liūtys, karščio bangos ir sausros pastaruoju laikotarpiu užklumpa ir Lietuvą.

„Išeitis yra – tai žalioji ekonomika. Kitaip tariant, tai ekonomika, kurioje gyvenimo gerovė ir socialinė lygybė kuriama ženkliai sumažinant poveikį aplinkai. Kovoti su klimato kaita galime skatindami žaliojo verslo plėtrą“, – sakė Remigijus Lapinskas.

Nuogąstavimai dėl artėjančios krizės ir kaip seksis Lietuvai?

Lietuva vėl mėgaujasi subalansuota ekonomikos plėtra, be to, pernai pasėta bene rekordinė užsienio investicijų sėja teikia vilčių, kad pjausime gausesnį naujų darbo vietų „derlių“ – taip buvo teigiama banko „Luminor“ vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės pranešime.

Tačiau anot analitikės, Lietuvai reikia daugiau augimo židinių: Vilnius nėra pajėgus vežti visą Lietuvos traukinį į priekį. Klaipėdos apskritis pagal darbo našumą nusileidžia tik Vilniui ir Kaunui. Tačiau pagal vidutinį realų BVP augimą 2015–2017 m. Klaipėda nusileidžia ne tik Vilniui ir Kaunui, bet ir Šiaulių, Panevėžio ir net Telšių apskričiai. Kaip teigė I. Genytės-Pikčienė, šiuo metu didžiausia Lietuvos viltis: Kaunas, kuris po ilgos pertraukos vėl meta iššūkį Vilniui.

Žaliosios politikos instituto nuotr.

Analogų pasaulyje neturinti ekologiška statybos technologija

Žaliosios politikos instituto organizuotoje konferencijoje pristatyti ir gerosios praktikos pavyzdžiai, vienas jų – lietuvių įmonė „Ecococon“, sukūrusi analogų pasaulyje neturinčią technologiją, kuria gaminami šiaudiniai skydai karkasinių namų statybai. Įmonės vadovas Marius Tarvydas teigė, kad tai visiškai ekologiška produkcija, o iš jos galima statyti praktiškai bet kokios architektūros pastatus, t. y. beveik nėra jokių apribojimų pastato dizainui.

Šiaudų skydai statybos vietoje montuojami labai greitai (per 1–2 dienas) ir tai sertifikuotas statybos gaminys. Produkcija atitinka visus statybos produkcijai keliamus reikalavimus. Anot M. Tarvydo, tai idealūs namai žmonėms, turintiems alergijos ir kvėpavimo takų problemų, nes užtikrinamas puikus mikroklimatas pastato viduje. Lietuvoje šiuo metu yra pastatyta apie 40 tokio tipo namų. Įmonė 90 proc. pagaminamos produkcijos eksportuoja į Europos Sąjungos, Skandinavijos šalis.

Žaliosios politikos instituto nuotr.

Nišos žaliajam verslui

Įmonės „Green Up“ vadovas Karolis Bužinskas apžvelgė Europos Sąjungos poziciją ir Lietuvos įgyvendinamą politiką saulės energetikos srityje. Atsakydamas į klausimą, ar Lietuvoje tam saulės pakanka, K. Bužinskas atkreipė dėmesį, kad yra šalių, kuriose saulėtų dienų tiek pat, kiek ir Lietuvoje, tačiau jose saulės energetika vystoma labai sparčiai. Tai Vokietija, Olandija, Šiaurės šalys. Pranešėjo teigimu, investicija į saulės energetiką atsiperka per 7–12 metų. Atsiperkamumo rodikliui įtakos turės elektros kainos kilimas, kuris numatomas jau nuo 2019 m.

Renginyje apie saikingą ir atsakingą vartojimą kalbėjo ir daugiau nei 8000 tonų atliekų per metus surenkančios įmonės „VSA Vilnius“ atstovas Edvardas Talačka. Jis pristatė siūlymus miesto reprezentatyvumui gerinti – estetišką miesto įvaizdį kuriančius atliekų konteinerius.

Apie tai, kaip išnaudoti dirvožemio potencialą, kalbėjo dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, įmonės „Ekoakademija“ direktorė. Anot jos, tarptautinių aplinkosaugos organizacijų duomenimis, pastovus cheminių trąšų bei pesticidų naudojimas dirvožemio mikroorganizmų skaičių sumažino iki kritinės ribos. Dėl šios priežasties, natūralus augalų apsirūpinimas maisto medžiagomis darosi neįmanomas. Tokios aplinkybės jau dabar formuoja nišą ekologišesnei, labiau aplinkai draugiškai žemdirbystei, o ateityje tokio ūkininkavimo poreikis tik augs.

Kas bendro tarp Kalifornijos, sliekų ir atliekų – pasakojo biohumuso kompostinės išradėjas Alvidas Markauskas. Jis paaiškino, kaip savo kieme įmanoma sumažinti biologiškai skaidžių atliekų kiekius iš jų gaminant ekologiškas biohumuso trąšas.

Daugiau žaliojo verslo idėjų gimstančių lietuvių galvose pristatė Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko atstovas Laurynas Braškus. Tarp jų: efektyvi technologija užterštų plastiko atliekų plovimui, išmanios ir energiškai efektyvios žaliuzės, iš kanapių pluošto pagaminti ekologiški vienkartiniai indai bei daug kitų inovacijų.

Renginio metu dalyviai turėjo galimybę daugiau sužinoti ir apie švaresnę logistiką – Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė visiems besidomintiems pristatė Lietuvoje įgyvendinamą projektą „Mažiau tarši logistika” ir iš šio projekto konsorciumo suformuotą ekspertų komandą, kuri yra pasiruošusi padėti savivaldybėms ar įmonėms diegti mažiau taršios logistikos sprendimus. Taip pat dalyviai sužinojo, kokia Lietuvos įmonė, susirungusi su konkurentėmis iš Švedijos, Vokietijos, Lenkijos bei Lietuvos, šiemet laimėjo tarptautinius Mažiau taršios logistikos apdovanojimus.

Žaliosios politikos instituto nuotr.

Aštri diskusija apie Savivaldybės neveiksnumą kontroliuojant taršą Ketvergiuose

Renginyje pasisakė ir Klaipėdos rajono Ketvergių bendruomenė. Jos atstovai atvirai dėstė, kad gyvenvietėje veikiantis atliekų tvarkymo, nuotekų valymo ir kitas pramoninis verslas, kol kas užima, deja, ne žaliąją nišą. Nepaprastai didelė kaimynystėje esančių taršių įmonių koncentracija kelia tiek aplinkosaugines, tiek gyvenimo kokybės problemas: vietos gyventojai alinami aitria smarve, o atsakingos institucijos bando ne pažaboti, o legitimuoti šią situaciją. Nors dabar veikiančios įmonės ne kartą baustos už taršos normų viršijimą, teritorijoje planuojami nauji, panašią veiklą vykdysiantys objektai.

Bendruomenė klausė, kodėl atsakingos aplinkosaugos funkciją vykdančios institucijos taip abejingai žvelgia į situaciją, kodėl nepajėgia (o gal ir nenori) sukontroliuoti įmonių veiklos poveikio aplinkai ir gyvenimo kokybei. Tiesiai kreiptasi ir į renginyje dalyvavusius Klaipėdos rajono savivaldybės atstovus, klausiant, kodėl gyventojai nėra įtraukiami planuojant teritorijas, kodėl nėra kviečiami į susitikimus, kuriuose kalbamasi su verslininkais, kaip spręsti gyventojams keliamas problemas. Reikalavo didesnio skaidrumo ir gyventojų intereso gynimo.

Diskusijoje dalyvavę Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas ir Tarybos narys bei visuomeninės organizacijos „Bendrai“ atstovas Vaclovas Macijauskas atsakė žinantys bendruomenės vardijamas problemas ir siekiantys jas spręsti, tačiau koją kiša tiek netobuli nacionalinio lygmens teisės aktai, tiek kai kurių nebe Klaipėdos rajone, o jau miesto savivaldybės teritorijoje veikiančių įmonių nenoras bendradarbiauti.

Diskusiją vedęs ir Savivaldybės atstovų dėmesį į gyventojų problemas atkreipęs R. Lapinskas pabrėžė, kad perspektyvus yra tik vienas kelias – tai dialogas, kuriame siekiama bendro sprendimo tarp gyventojų ir verslo. Tad receptą, kaip greičiau pasiekti kompromisą tiek ekspertai, tiek politikai žadėjo rasti, sveikindami bendruomenės aktyvumą ginant savo interesus.

Konferenciją organizavo Žaliosios politikos institutas. Tai jau ketvirtoji renginių ciklo, kuriuo siekiama pakelti aplinkai draugiško verslumo dvasią Lietuvos regionuose, dalis.