Lietuvos gyventojų darbo pajamos per metus ūgtelėjo 14 procentų. Nors rugsėjį asmenų, kurių pajamos buvo mažesnės negu minimali mėnesio alga (MMA) dalis padidėjo, tačiau tai – labiau sezoninis veiksnys negu ekonomikos lėtėjimo požymis.

Vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų trečią ketvirtį pasiekė siekė 905 eurus. Tai yra 111 eurų, arba 14 proc., daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

„Palyginti su atitinkamu antrojo ketvirčio rodikliu (12 proc.), darbo pajamų, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, augimas pagreičio neprarado.

Sparčiam darbo pajamų didėjimui įtakos turėjo tie patys veiksniai kaip ir anksčiau – bendras ekonominis augimas, nuo šių metų sausio iki 400 eurų padidinta minimali mėnesio alga, vis labiau jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Nuo šių metų vasario nuosekliai mažėjusi mažesnes negu MMA pajamas uždirbusių dirbančiųjų dalis rugsėjį pirmą kartą ūgtelėjo ir pasiekė 9,8 proc., (arba 106,5 tūkst. asmenų), tačiau vis tiek išliko gerokai mažesnė negu šių metų vasarį, kai siekė atitinkamai 14,4 proc., arba 156,6 tūkst. asmenų.

„Mažų pajamų gavėjų dalis padidėjo dėl sezoniškumo: pernai rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, šis rodiklis taip pat augo.

Gyventojams, kurių pajamos rugpjūtį buvo ne mažesnės negu minimali mėnesio alga, o rugsėjį nukrito žemiau šios ribos, būdinga tai, kad dažnai jie yra arba studentiško, arba priešpensinio amžiaus, ir tai, kad dažniausiai jų darbdaviai – mažmeninės prekybos nespecializuotos parduotuvės ar restoranai.

Keičiantis sezonui, sumažėja tokių darbų poreikis arba jaunų žmonių galimybės dirbti visą darbo dieną dėl studijų“, – teigia J. Varanauskienė.

Nepaisant to, kad dalies asmenų pajamos sumažėjo ir nesiekė MMA, ketvirtadalio iš jų (27 tūkst.) darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, dėl kurių šiems asmenims teikiamos socialinės garantijos buvo didesnės.