Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2018 metais Lietuvoje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų, iš kurių 118 vyrų ir 42 moterys (2017 m. – 263). Užpernai naujų ŽIV atvejų buvo užregistruota 100 daugiau, t.y 263 atvejai 2017 metais.
2018 metais kas antras (83) ŽIV infekcija užsikrėtė per lytinius santykius, trečdalis (54) – per narkotikų vartojimą ir 15,7 proc. (23) užsikrėtusiųjų plitimo būdas nenustatytas.
Daugiau negu pusė (51,8 proc.) užsikrėtusiųjų ŽIV pernai nustatyta 30–44 metų amžiaus grupėje.
Naujų ŽIV atvejų pernai užregistruota visose apskrityse: daugiausia Vilniaus (74), Klaipėdos (19) ir Šiaulių – 17; toliau seka Kauno (13), Panevėžio (11), Alytaus (1), Marijampolės (5), Tauragės (2), Telšių (9), Utenos (3). Pernai ŽIV infekcija išaiškinta 6 užsieniečiams.
Lyginant su užpernai, užsikrėtusiųjų per švirkščiamuosius narkotikus pernai ženkliai (2,7 karto) sumažėjo, o Kalėjimų departamento pavaldžiose įstaigose pernai naujų ŽIV atvejų nustatyta tris kartus mažiau nei užpernai – atitinkamai 31 ir 97.
„Neabejotinai ženklią įtaką naujų ŽIV atvejų sumažėjimui turėjo Kalėjimų departamento ir partnerių profilaktinės veiklos pastangos, švietėjiška veikla, pagerėjusios ŽIV infekcijos priežiūros paslaugos“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ŽIV/AIDS ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja, gydytoja Irma Čaplinskienė.
Pasak I. Čaplinskienės, tai, kad šalyje daugėja užsikrėtusiųjų ŽIV per lytinius santykius rodo, jog ŽIV infekcijos epidemija pereina į naują etapą. Tikėtina, kad ateityje vis daugiau naujų ŽIV atvejų bus nustatoma tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų lytinių partnerių, ypač tų, kurie nevartoja antivirusinių vaistų ir platina ŽIV infekciją. Keičiantis ŽIV epidemijos plitimo tendencijoms, tikslinga artimiausiais metais plėtoti atsakingos ir saugios lytinės elgsenos priemones, ypač tarp jaunimo ir tikslinių grupių.
Nežiūrint besikeičiančių ŽIV plitimo kelių, ŽIV plitimo prevencija tarp narkotikus vartojančių asmenų Lietuvoje išlieka ir toliau labai aktuali, ypač įkalinimo įstaigose. Be to, Kalėjimų departamento duomenimis, tik pusė ŽIV užsikrėtusiųjų įkalinimo įstaigose gauna ŽIV ligos gydymą, todėl visi kiti – gydymo negaunantys asmenys – yra potencialūs infekcijos šaltiniai lytiniams ir švirkštimosi partneriams.
„Daugiau kaip dešimtmetį LAC (vėliau ULAC) siūlymai spręsti ŽIV ir AIDS vaistų prieinamumo problemas nuteistiesiems, apmokant juos iš PSDF, nesulaukdavo pritarimo, todėl šių metų sprendimas pagerinti ŽIV ligos gydymo prieinamumą įkalinimo įstaigose, apmokant už ŽIV ligos vaistus iš PSDF, yra labai aktualus ne tik medicininiu, bet ir kitais aspektais“, - teigė I. Čaplinskienė.
Pasak jos, tai padės pasiekti JT tikslą – įveikti AIDS epidemiją iki 2030 metų.
Iš viso iki šių metų sausio 1 d. Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3 172 asmenims, iš kurių daugumą – 79,45 proc. (2 520 atv.) sudaro vyrai ir 20,55 proc. (652 atv.) moterys.
