Pirmadienį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos specialistai rinkosi į darbo grupės posėdį dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybų pateiktos VšĮ „Gargždų futbolas“ veiklos ataskaitos. Trumpiau tariant, Savivaldybės klerkai suabejojo, ar įstaiga yra moki.

Po patikrinimo – abejonės

Posėdžiui pirmininkavo Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Cirtautas. Jame taip pat dalyvavo Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis, Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, Juridinio skyriaus vedėjas Romualdas Bagačiovas, Turto valdymo skyriaus vedėjas Audrius Kampas, Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė bei VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius Rimantas Mikalauskas ir Nerijus Galvanauskas, Labdaros ir paramos fondo „Gargždų rėmėjas“ vadovas.

Dėl atlikto Klaipėdos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos patikrinimo buvo suabejota, ar VšĮ „Gargždų futbolas“ gali tęsti veiklą.

Fkbanga.lt tinklapyje informuojama, kad Gargždų „Bangos“ futbolo klubą sudaro profesionali vyrų futbolo komanda, kurios finansavimu ir veikla rūpinasi asociacija „Gargždų Bangos draugai“, ir vaikų ir jaunimo futbolo grupės, kurių veikla rūpinasi VšĮ „Gargždų futbolas“. Asociacija „Gargždų Bangos draugai“, įsteigta 2009 metų kovo mėnesį, turi tris narius: Dmitrij Ševčenko, Dmitrij Baida ir labdaros ir paramos fondą „Gargždų rėmėjas“. Asociacijos prezidentas – Dmitrij Ševčenko. 34 procentus balsų įstaigos „Gargždų futbolas“ dalininkų susirinkimuose turi Klaipėdos rajono savivaldybė, 33,7 procento – asociacija „Gargždų Bangos draugai“, 3,7 procento – labdaros ir paramos fondas „Gargždų rėmėjas“

Nors VšĮ „Gargždų futbolui“ aktualūs klausimai gvildenami ne pirmą kartą, kaip tvirtino įstaigos direktorius, anksčiau į posėdžius jis nebuvo kviečiamas ir net nežinojo, kad yra sudaryta darbo grupė.

R. Mikalauskas pasidžiaugė, kad visgi galutinės audito tarnybos išvados yra palankios įstaigai – programų vykdymui skirtos lėšos naudojamos pagal paskirtį, jų tikslai pasiekti, o uždaviniai vykdomi sėkmingai.

„Kaip matome, Savivaldybės lėšos naudojamos tvarkingai“, – konstatavo R. Mikalauskas.

Direktorius teigė, kad skolos buvo susidariusios dėl finansinių srautų.

„Skola buvo trumpalaikė. Nes kai kurios įmonės ar fiziniai asmenys paramą perveda paskutinį ketvirtį. Sausio 30 dieną įstaiga skolų neturėjo“, – sakė R. Mikalauskas.

Įsipareigojo remti

K. Cirtautui pasiteiravus, kaip dėl permainų, atsiradus naujiems investuotojams, keičiasi įstaigos vizija, R. Mikalauskas informavo, kad ji išlieka tokia pati.

„Nuo pat gyvavimo pradžios išlaikyti pagrindinę komandą aukščiausioje lygoje buvo sudėtinga. Įstaiga visada ieškojo didesnio arba generalinio rėmėjo. 2013 metais pavyko tokį rasti. Atsirado du fiziniai asmenys, Rusijos piliečiai, kurie pasisiūlė paremti klubą. Tada kilo klausimas, kokiu būdu juos įsileisti į įstaigą. Svarstėme visokius variantus, nes nenorėjome, kad Savivaldybės pinigai, finansavimas ar viešosios įstaigos vaikų turtas nukentėtų. Todėl buvo priimtas sprendimas juos įsileisti per vieną iš viešosios įstaigos dalininkų – asociaciją „Gargždų Bangos draugai“. Pagal sutartį jie pagrindinei komandai įsipareigojo skirti 200 tūkstančius eurų, labdaros ir paramos fondas – 100 tūkstančių eurų“, – vardijo R. Mikalauskas.

K. Cirtautui kilo ir daugiau abejonių.

„Savivaldybė finansuoja programas dėl vaikų ir jaunimo užimtumo. Infrastruktūrą dabar tarsi perleidžiame trečiajai šaliai. Tai kokie santykiai atsirastų tarp tos asociacijos ir vaikų bei jaunių sporto? Nes infrastruktūrą pagal panaudos teisę valdytų kažkoks privatus darinys“, – domėjosi vicemeras.

R. Mikalauskas nurodė, kad sutartis tarp viešosios įstaigos ir Sporto mokyklos, kaip buvo, taip ir liktų – visi tilps: ir komanda, ir vaikai.

Siūlė leisti dirbti

Juridinio skyriaus vedėjas R. Bagačiovas svarstė, kad komandai reikėtų leisti dirbti, nes visi darbo grupės nariai girdėjo, kad įstaiga yra moki.

Švietimo skyriaus vedėjas taip pat pasidžiaugė įstaigos nauda.

„Nors vaikų mažėja, įstaigoje jų skaičius išlieka stabilus – virš 400  vaikų. Tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai rezultatai, manau, džiugina ne tik mane, bet ir visus rajono gyventojus“, – mąstė A. Petravičius.

„Mums pavesta išnagrinėti abejones dėl įstaigos galimybių tęsti veiklą. Dabar mes matome, kad ji yra moki“, – antrino Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis.

N. Galvanauskas susirinkusiesiems pabrėžė, kad įstaigos vizija visada buvo auginti vaikus bei kad jie turėtų moralinę paskatą žaisti už Gargždus. Jis paaiškino, kodėl buvo padaryta restruktūrizacija.

„Įvertinome riziką. Juk sakoma – tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam. Ir viena iš mano minčių buvo restruktūrizuoti tinklą, kuriame turtas ir vaikų futbolas liktų vienoje įstaigoje, o rizikingesnė veikla būtų perkelta į kitą. Džiaugiamės, kad pavyko suderinti ir UEFA, ir Lietuvos futbolo federacijos nuostatus. Federacija mūsų struktūrą traktuoja kaip vieną klubą ir visą laiką taip traktuos“, – kalbėjo N. Galvanauskas.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja L. Liutikienė pasidomėjo, ar gargždiškiai turės galimybę toliau žaisti komandoje, ar jų neišstums užsieniečiai.

R. Mikalauskas informavo, kad pagal A lygos nuostatus futbolo aikštėje gali būti 5 legionieriai.

„Rusijos investuotojai, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų, planuoja atsivežti 6 žmones, jei įvyktų trauma ar panašiai“, – paaiškino R. Mikalauskas.

Pasibaigus diskusijoms, buvo nutarta įstaigos veiklos nestabdyti.