Ketvirtadienį Tarybos posėdyje politikai svarstys ar pritarti Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro (TIC) direktorės Daivos Buivydienės 2018 metų veiklos ataskaitai. Likus kelioms dienoms, naujienų portalas „Mano Gargždai“ nusprendė pasidomėti, kaip pernai rajonui sekėsi turizmo srityje, kiek čia apsilankė turistų, iš kokių šalių daugiausiai atvyko bei kas juos domino labiausiai. Įdomiausius ataskaitos aspektus pateikiame ir skaitytojams.

Daugiausiai – vokiečių

Ataskaitoje nurodoma, kad TIC metinė programa buvo įgyvendinama teikiant turizmo informacijos ir kitas turizmo paslaugas, tenkinant viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą, užtikrinant turistinės informacijos apie Klaipėdos rajoną sklaidą, plečiant turizmo paslaugų įvairovę, užtikrinant geros kokybės ir nustatytus reikalavimus atitinkančias turizmo paslaugas, vykdant aktyvias ir pastovias turizmo rinkodaros priemones bei formuojant Klaipėdos rajono kaip turizmui patrauklaus rajono įvaizdį.

Pernai TIC kartu su filialu, J. Gižo etnografine sodyba, aplankė 10 413 lankytojų. Tai 10,4 proc. daugiau nei 2017 metais, kuomet lankytojų skaičius buvo 9 435.

Daugiausiai lankytojų sulaukta vasaros sezono metu, birželio–rugsėjo mėnesiais (7 173 lankytojai). Per šiuos keturis mėnesius apsilankiusių turistų skaičius sudarė daugiau nei pusę visų lankytojų skaičiaus (54, 8 proc.). Mažiausiai lankytojų sulaukta sausio–kovo mėnesiais (582 lankytojai). Lyginant su 2017 metų duomenimis, pastebimas ryškus lankytojų skaičiaus padidėjimas ne sezono metu, spalio–gruodžio mėnesiais. Šis skaičius padidėjo net 68,3 proc. Taip pat pastebimas nežymus turistų skaičiaus augimas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o birželio mėnesį jų skaičius sumažėjo 6,7 proc.

Klaipėdos rajono TIC lankytojų pasiskirstymas pagal mėnesius. Klaipėdos rajono TIC duomenys.

Pažymima, kad TIC daugiausiai aplankė turistai iš Lietuvos. Jų šiemet buvo 9 661, t. y. 12,4 proc. daugiau nei 2017 m. Tačiau pernai kiek sumažėjo užsienio turistų skaičius. 2018 metais TIC apsilankė 752 užsieniečiai, 2017 m. – 840.

Labiausiai rajonu domėjosi vokiečiai, į TIC iš Vokietijos pernai atvyko 214 turistų. Gana nemažai atvažiavo iš Latvijos (148 turistai), Rusijos (70 turistų), Nyderlandų (66 turistai), taip pat atvyko ir iš Estijos (50 turistų). Be išvardintų šalių sulaukta turistų iš Lenkijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Norvegijos, Baltarusijos, Italijos, Izraelio ir kitų Europos šalių. Taip pat Klaipėdos rajono TIC apsilankė užsienio svečiai iš tolimųjų pasaulio regionų – Jungtinės Amerikos Valstijų, Kanados, ar net Japonijos, Australijos.

Įsigijo suvenyrus, domėjosi lankytinais objektais

Įdomu tai, jog turistai lankėsi rajono TIC norėdami įsigyti magnetukų „Surink Lietuvą“, žemėlapių, suvenyrų, kitų jiems aktualių turistinių leidinių bei atributikos. Lankytojai užsukę į Klaipėdos rajono TIC teiravosi informacijos apie Klaipėdos rajono ir kitų Lietuvos regionų lankytinus objektus, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas rajone, renginius, aktyvias vandens pramogas. Taip pat lankėsi norėdami įsigyti kelto, lėktuvo ar autobuso bilietus. Užsienio turistai itin domėjosi, ką galima nuveikti Gargžduose ir apie dviračių maršrutus, teiravosi informacijos apie maitinimo bei susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais galimybes.

2018 metais TIC aplankė 10,4 proc. daugiau lankytojų nei 2017 metais. Klaipėdos rajono TIC nuotr.

Lankytojus domino tiek Klaipėdos rajono įstaigos, tiek privačios įmonės, kurios pačios fiksavo, kiek sulaukė svečių. Pavyzdžiui, Pajūrio regioninio parko teritoriją aplankė apie 190–210 tūkst. žmonių, Drevernos mažųjų laivų uostą – 65 tūkst., tiek pat pabuvojo ir „Dino“ parke. Lankytojai domėjosi ir lakūno Stepono Dariaus gimtine-namais, čia jų per praėjusius metus buvo 10 048. Daugiau nei 4 000 svečių aplankė Pajūrio pakrantės artilerijos baterijos „Memel-Nord“ ekspoziciją bei J. Gižo etnografinę sodybą. Daugiau kaip 3 000 lankytojų pabuvojo Laisvės kovų tremties muziejuje bei Pajūrio regioninio parko lankytojų centre. Užfiksuota, kad Gargždų krašto muziejuje lankėsi 2 604 lankytojai, I. Simonaitytės memorialiniame muziejuje – 851, panašiai domėjosi ir edukacine programa „Gintaro gaudymas“. Daugiau nei pusė tūkstančio svečių aplankė Agluonėnų etnografinę sodybą.

Ataskaitoje pateikiami ir metiniai apgyvendinimo įstaigų rodikliai. Nurodoma, kad apgyvendintų turistų skaičius Klaipėdos rajone pastaraisiais metais vis didėja. Lyginant 2017 ir 2018 metų duomenis, šis skaičius išaugo 13,9 proc.

Didėja susidomėjimas Dreverna

J. Gižo etnografinėje sodyboje per 2018 metus sulaukta 4 724 lankytojų: iš jų – 4 415 vietinių turistų, 309 – svečių iš užsienio šalių. Lankytojų skaičius nuo 2013 metų nuolat augo, o 2018 metais, lyginant su 2017 metais, sumažėjo 34,9 proc. Ataskaitoje rašoma, kadtokį staigų lankytojų skaičiaus kritimą lėmė Klaipėdos rajono TIC nebeparduodami kelto bilietai Dreverna–Juodkrantė–Dreverna.

Remiantis nurodyta informacija, sodyba populiari tiek tarp lietuvių, tiek ir užsienio turistų, o tam įtakos turi čia vykdomos edukacinės programos: edukacinė programa „Žuvies kelias“, asociacijos „Pamario turizmo klasterio“ veikla, Gargždų krašto muziejaus vykdomos edukacijos, Drevernos mažųjų laivų uosto plėtra ir siūlomos naujos uosto paslaugos bei žiniasklaidos susidomėjimas Dreverna.

Taip pat buvo teikiama baidarių ir kanojų nuomos bei stovyklavimo paslaugos J. Gižo etnografinėje sodyboje. Per 2018 metus buvo sudaryta 17 stovyklavimo paslaugų teikimo sutarčių, net 14 sutarčių sudaryta su užsienio turistais bei 10 baidarių nuomos sutarčių.

Per sezoną senovinis pramoginis laivas-reisinė „Dreverna“ buvo eksploatuota 36 kartus (92 val.). Laivas dalyvavo „Mingės“ ir „Dangės“ flotilėse bei Klaipėdos jūros šventėje. Renginių metu „Dreverna“ eksploatuota 20 valandų. Renginių lankytojams buvo suteikta proga apžiūrėti senovinį burinį laivą.

Dreverna. Simos Ulvikienės nuotr.

Anot ataskaitą rengusios D. Buivydienės, Drevernos augantį populiarumą lėmė išsiplėtęs kempingas su daugiau namelių bei 2018 m. atidarytas restoranas ir viešbutis „Drevena“. Taip pat Klaipėdos rajono lankytojai gausiai domisi aktyviomis vandens pramogomis: buriavimu jėgos aitvarais, plaukimu vandenlentėmis, žygiais baidarėmis.

Dalyvauta tarptautinėse turizmo parodose

Klaipėdos rajono TIC platina įvairius turistinius leidinius, žemėlapius lietuvių ir užsienio kalbomis. Populiariausias leidinys – turistinis Klaipėdos rajono gidas „Klaipėdos rajonas – keturių vandenų kraštas“ (lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, latvių kalbomis). Jo įvairiomis kalbomis per metus išdalinama virš 4 500 vienetų. Ypač populiarūs išliko Klaipėdos rajono ir Gargždų miesto (lietuvių ir anglų kalbomis) bei Kuršių marių navigaciniai žemėlapiai.

Per praėjusius metus TIC darbuotojai sudalyvavo 8 tarptautinėse turizmo parodose Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse. Skatinant vietinį ir atvykstamąjį turizmą bei formuojant rajono, kaip patrauklios turistinės vietovės įvaizdį, dalyvauta Nyderlandų Utrechto miesto „Vakantiebeurs“, Diuseldorfo „Boot“, Vilniaus „Adventur“, Rygos „Baltour“, Tel Avivo „IMTM“, Hamburgo „Reisen“, Talino „Tourest“ bei Minsko „Otdych“ parodose. Be to, rajono TIC aktyviai dalyvavo renginiuose, turizmo projektuose, verslo misijose, kontaktų mugėse, konferencijose ir kt.

TIC dalyvauja tarptautinėse turizmo parodose Lietuvoje ir kitose užsienio šalyse. Klaipėdos rajono TIC nuotr.

Pernai TIC iš Savivaldybės biudžeto buvo atriekta 83 500 eurų, iš jų panaudota – 83 403,50 eurų. Daugiausiai skirta darbuotojų darbo užmokesčiui (52 000 eurų), socialinio draudimo įmokai (16 040 eurų) bei įvairioms prekėms ir paslaugoms pirkti (4 580 eurų). Programoms iš Savivaldybės biudžeto gauta 58 000 eurų, iš kurių panaudota – 50 586,50 eurų. Daugiausiai išleista vandens transporto paslaugų pirkimui (14 976 eurų), skvero šalia kino teatro „Minija“ apželdinimui (9 147 eurų) ir dalyvavimui tarptautinėse parodose (9 000 eurų). Per 2018 metus už paslaugas ir nuomą TIC gavo 36 000 eurų, iš kurių panaudojo – 29 970 eurų. Pastarieji pinigai išleisti įvairioms prekėms ir paslaugos įsigyti.

Ataskaitoje nurodoma, kad 2018 m. pradžioje ir pabaigoje Klaipėdos rajono TIC dirbo 6 darbuotojai: turizmo informacijos centro vadovas, finansininkas, turizmo informacijos vadybininkas, turizmo specialistas ir turizmo informacijos centro filialo vadovas bei ūkvedė.